Beveik 1,6 trln. Norvegijos kronų (177 mlrd. JAV dolerių, 158 mlrd. eurų) pelnas sudarė 14,5 proc. grąžą.
Fondas, į kurį šalis perveda savo pajamas iš naftos, metus baigė pasiekdamas milžinišką 12,3 trln. kronų vertę.
Centrinio banko vadovas Oysteinas Olsenas praėjusius metus pavadino „gana pelningais“.
Tai ketvirta didžiausia metinė procentinė grąža dešimtajame dešimtmetyje įsteigto fondo istorijoje ir antra didžiausia pagal absoliučią vertę.
Visgi fondą valdantis centrinis bankas įspėjo, kad ateityje tokių rezultatų tikėtis nevertėtų.
„Turime būti pasiruošę nuosmukiams“, – pažymėjo centrinio banko investicijų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas Trondas Grande.
Akcijos, kurios gruodžio pabaigoje sudarė 72 proc. viso portfelio, pabrango 20,8 proc. visų pirma dėl JAV ir energetikos, finansų bei technologijų sektorių įmonių vertybinių popierių brangimo.
Didžiausią indėlį į fondą atnešė „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Apple“ akcijos, kurių generuotas pelnas 2021 metais sudarė atitinkamai 78 mlrd., 64 mlrd. ir 61 mlrd. Norvegijos kronų.
Fondas turi daugiau nei 9 tūkst. bendrovių akcijų paketų.
Nuo metų pradžios akcijų rinkos smarkiai smuko dėl infliacinio spaudimo ir palūkanų normų didėjimo perspektyvos, taip pat dėl neapibrėžtumo, susijusio su NATO ir Rusijos priešprieša dėl Ukrainos.
Fondo investicijos į obligacijas, kurios sudaro 25,4 proc. turto, patyrė 1,9 proc. neigiamą grąžą, nes 2021 m. palūkanų normos išliko žemos.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą, sudarančios 2,5 proc. portfelio, uždirbo 13,6 proc. pelną, o į biržos prekybos sąrašus neįtraukti atsinaujinančiosios energijos projektai – ketvirtoji pagal dydį turto klasė, nors ir nežymi, – pasiekė 4,2 proc. grąžą.
