Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, bendros visų 238 Lietuvoje dirbančių notarų individualios veiklos pajamos per metus padidėjo 39 proc. ir tai sudarė 58,7 mln. eurų.
Tad vidutiniškai vienas notaras praeitais metais deklaravo 247 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 25 tūkst. eurų pajamų mokesčio, t. y. vos 10 proc.
„Dauguma notarų deklaravo išlaidas, vidutiniškai siekiančias apie 33 proc. individualios veiklos pajamų, tokiu būdu mažindami apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo vos 10 proc.“, – 15min teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
„2021 metais notarams buvo dar vieni pasakiški metai“, – pridūrė politikas, jau prieš metus prabilęs apie tai, kad dideles pajamas gaunantys notarai, advokatai ir antstoliai moka per mažai mokesčių.
Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2021 metais deklaravo 1,7 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 11 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
O dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų, M.Majausko skaičiavimu, vidutiniškai uždirbo milijoną ir mokėjo tik 10 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų.
Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc.
„Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar gydytojas, gaunantis šimtą kartų mažesnes pajamas, turėtų mokėti kelis kartus didesnius mokesčius“, – stebisi M.Majauskas.
Notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo vos 10 proc.
Menką ne tik notarų, bet ir advokatų, antstolių ir kai kurių kitų profesijų apmokestinimą įsisenėjusia problema vadina ir mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas.
Jis neslepia vylęsis, kad prieš metus, kai Finansų ministerija subūrė darbo grupę mokesčių peržiūrai, pokyčiai įvyks, tačiau šios diskusijos taip ir nutilo. Finansų ministerija ne kartą sulaukė kritikos už tai, kad nepaviešino mokesčių reformos dėl karo Ukrainoje, nors daug kartų buvo žadėjusi.
„Yra ši įsisenėjusi problema, kad individuali veikla, pagal kurią apmokestinami notarai, antstoliai, advokatai – gali ir kitų profesijų žmonės šitą modelį prisitaikyti, – stipriai iškrenta iš bendro apmokestinimo konteksto. Iškrenta jiems naudingai, o visiems kitiems nenaudingai“, – 15min pabrėžė K.Lisauskas.
Jis primena, kad po paskutinės mokesčių reformos bazinė pensijos dalis buvo perkelta finansuoti į valstybės biudžetą. Dėl šios priežasties dirbantiems pagal darbo santykius GPM tarifas buvo padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc.
O individuali veikla kažkodėl tarifo didinimo išvengė – jiems ir toliau liko galioti 15 proc. apmokestinimas.
„Jei lyginsime su darbo santykiais, tai jei žmogus uždirba labai dideles pajamas iš darbo santykių, jam nuo tam tikros sumos įsijungia 32 proc. tarifas. Kartu jam sumažėja Sodros įmokos. O individualią veiklą vykdantiems Sodros įmokos sumažėja. Beje, nuo žemesnės ribos (43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), kai darbo sutarčiai – nuo 60 VDU), o GPM tarifas nepadidėja. Lyginant su darbo santykiais, tai didelė neteisybė ir nelogiškumas“, – kritikavo K.Lisauskas.
Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar gydytojas, gaunantis šimtą kartų mažesnes pajamas, turėtų mokėti kelis kartus didesnius mokesčius.
M.Majauskas priduria, kad, vertinat bendrą mokestinę naštą, įskaitant gyventojo pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius, situacija atrodo dar keisčiau. 2021 m. didžiausias pajamas gavęs notaras po visų mokesčių ir veiklos sąnaudų į rankas gavo apie milijoną – bendra mokestinė našta sudarė apie 16 proc.
„O eilinio piliečio, gaunančio 2000 eurų bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimą, mokestinė našta yra net 39 proc.“, – skaičiuoja M.Majauskas.
Į smulkius orientuota lengvata naudojasi ir didieji
Remdamasis VMI duomenimis, Seimo BFK pirmininkas atkreipia dėmesį į dar vieną detalę – beveik visi didžiausias pajamas gavę notarai naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų.
„Tokia išimtis pagal idėją buvo skirta smulkia individualia veikla užsiimantiems asmenims, siekiant palengvinti jiems biurokratinę naštą ir supaprastinti išlaidų apskaitą. Tačiau realybėje naudojasi ne tik patys smulkiausi, bet ir patys didžiausi, kurių faktinės išlaidos yra reikšmingai mažesnės“, – kritikavo M.Majauskas.
Įsisenėjusi problema, kad individuali veikla, pagal kurią apmokestinami notarai, antstoliai, advokatai, stipriai iškrenta iš bendro apmokestinimo konteksto. Iškrenta jiems naudingai, o visiems kitiems nenaudingai.
Į šią lengvatą, kuria gali piktnaudžiauti daug uždirbantys, pirštu beda ir K.Lisauskas. Jis primena, kad individualią veiklą vykdantis asmuo turi teisę arba atimti faktines veiklos išlaidas, kas yra įprasta pasaulyje, arba atimti kaip išlaidas 30 proc. nuo pajamų.
„Mano žiniomis, Europoje yra tik porą valstybių, kuriose leidžiama tai daryti, bet ribojama maksimali suma. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei esi smulkus, individualią veiklą vykdantis asmuo, tau gali būti leidžiama atimti tam tikrą sumą išlaidų, kad nereikėtų vesti apskaitos.
Bet jei notaras, uždirbantis du milijonus eurų, pasinaudoja tokia teise, tai jis niekuo nepagrįsdamas gali atimti 600 tūkst. eurų patirtų išlaidų – didelis klausimas, ar faktinės išlaidos tiek siekia, ar ne. Tad menamų išlaidų atėmimas turi būti apribotas kažkokia protinga maksimalia suma“, – mano K.Lisauskas.
M.Majauskas taip pat sutinka, kad dabartinė individualia veikla besiverčiančių gyventojų apmokestinimo tvarka yra neteisinga.
„Įstatymai turėtų būti koreguojami taip, jog nedeklaruoti faktinių išlaidų galėtų tik nedideles pajamas gaunantys, o ne milijonus uždirbantys notarai“, – pabrėžė politikas.
Tiesa, M.Majauskas priduria, kad ne visus notarus lydi pasakiška sėkmė. Pavyzdžiui, 50 mažiausias pajamas gavusių notarų 2021 m. vidutiniškai deklaravo 69 tūkst. eurų prieš leidžiamus atsiskaitymus.
Notarų rūmų prezidentas: „Lyginti su mokytojo ar gydytojo apmokestinimu – negalima“
O Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis 15min tvirtino, kad lyginti notaro apmokestinimą su asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, pvz., mokytojo ar gydytojo, negalima.
„Notaras vykdo individualią veiklą, tačiau nuo kitų tokios veiklos vykdytojų notaras iš esmės skiriasi, pirmiausia tuo, kad jis pats yra darbdavys, o jo darbo organizavimui valstybė kelia atskirus reikalavimus“, – teigia M.Stračkaitis.
Tačiau K.Lisauskas prieštarauja, kad nors užsiimantys individualia veikla mėgsta sakyti, kad jie yra verslininkai – o tai, pasak eksperto, yra tiesa, – jiems vis tiek tenka gerokai mažesnė mokestinė našta.
„Tuomet palyginkime vykdantį individualią veiklą su vieninteliu bendrovės akcininku, kuris irgi yra verslininkas. Iš pradžių jo bendrovė sumokės 15 proc. pelno mokestį, o tada jei jis sau išsimokės dividendus, dar kartą mokės 15 proc. Tai reiškia, kad jo efektyvus mokesčio tarifas bus 27,75 proc.
Įmonės vadovas ar labai kvalifikuotas mikrochirurgas, jei uždirbtų du milijonus, mokėtų 32 proc.
O notaras, kuris turi teisę atimti išlaidas ir jei jo išlaidos – menami 30 proc., mokėtų tik 15 proc. nuo likusios dalies. Tai turime didžiulę problemą ir didžiulę neteisybę, kurios dabartinis Seimas ir vėl nesprendžia“, – apgailestavo K.Lisauskas.
Tikina patiriantys daugiau išlaidų negu kiti
Visgi notarai jaučiasi užsipulti nepelnytai. M.Stračkaičio nuomone, viešoje erdvėje dažnai daroma prielaida, esą notaro gautos įplaukos yra jo pajamos, tačiau ši prielaida klaidinga, nes dalis notaro įplaukų iškart nukeliauja į skirtingas valstybės kišenes.
„Notaras surenka iš klientų užmokestį valstybės įmonei Registrų centrui už duomenų patikrą valstybiniuose registruose, tad dalį gautų įplaukų jis perveda Registrų centrui. Taip pat valstybei sumokamas pridėtinės vertės mokestis. Pagal teisės aktus, notaras privalo turėti darbuotojų. Didmiesčiuose, kur notarų įplaukos didžiausios, notarai, tam, kad pajėgtų aptarnauti klientus, samdo po keliolika ar keliasdešimt darbuotojų, kuriems moka konkurencingus atlyginimus ir suteikia visas įstatymais numatytas socialines garantijas“, – vardijo M.Stračkaitis.
Jis tęsė, kad notaras taip pat privalo rūpintis savo veiklos metu sudarytų dokumentų archyvavimu, kaupia fondą galimai žalai atlyginti ir galimam nedarbingumui padengti. O už klientams padarytą žalą notaras atsako visu savo turtu visą gyvenimą, net ir tada, kai jis nustoja dirbti notaru.
„Negalėdamas atlikti savo pareigų dėl ligos, net ir negaudamas pajamų, notaras privalo išlaikyti savo biurą ir mokėti atlyginimus savo darbuotojams. Taip pat notaras draudžiasi privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu bei papildomai, savanoriškai. Kiekvienas notaras moka nario mokestį už privalomą narystę Lietuvos notarų rūmuose“, – teigė M.Stračkaitis.
Įstatymai turėtų būti koreguojami taip, jog nedeklaruoti faktinių išlaidų galėtų tik nedideles pajamas gaunantys, o ne milijonus uždirbantys notarai.
Tarp kitų patiriamų išlaidų – ir biuro patalpų įsigijimas arba nuoma, jų išlaikymas, remontas ir eksploatavimo išlaidos, nekilnojamojo turto mokestis, informacinių technologijų infrastruktūra, kitokia biuro technika, kanceliarinės prekės bei ryšių paslaugos.
„Kaip žinoma, individualią veiklą vykdantiems asmenims kaip sąnaudas leidžiama atskaičiuoti arba 30 procentų įplaukų, arba nurodyti realių sąnaudų dydį. Dažnai notaro patiriamos sąnaudos siekia ir 70 procentų“, – teigia M.Stračkaitis.
„Ir tik visiškai atsiskaitęs už visus savo įsipareigojimus, notaras gali skaičiuoti savo atlyginimą. Iš jo, kaip ir kiekvienas individualia veikla besiverčiantis pilietis, notaras sumoka nustatyto dydžio gyventojo pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius“, – apibendrina Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Tačiau M.Majauskas tvirtino, kad nors notarai kartais ir bando įtikinti, jog efektyvus mokesčių tarifas mažas tik todėl, jog patiriamos didelės veiklos sąnaudos, statistika to nerodo.
„Visgi VMI deklaracijos rodo priešingą situaciją – net 47 proc. notarų naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tačiau net ir darant prielaidą, kad reikšmingos išlaidos egzistuoja, pajamos po tariamų išlaidų vis tiek siekia šimtus tūkstančių kiekvienais metais“, – lygina M.Majauskas.
Siūlo užkirsti kelią piktnaudžiavimui
„Mano nuomone, mažas ir vidutines pajamas iš individualios veiklos gaunančių mokestinė tvarka keistis neturėtų. Tačiau milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis notaras turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius“, – kad notarų apmokestinimo tvarką reikėtų keisti mano M.Majauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad notarai yra unikali profesija, kuriai valstybė sukuria monopolines sąlygas ir užtikrina pelningą veiklą iki gyvos galvos: teisės aktais nustato notarų skaičių ir paskirsto veiklos teritorijas, patvirtina paslaugų įkainius taip, jog visi notarai dirbtų pelningai.
„Ir kad maža nepasirodytų, dar pritaiko palankias mokestines sąlygas, jog notarai sumokėtų reikšmingai mažiau mokesčių nei gydytojas, mokytojas ar policininkas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog net aštuoni iš dešimties daugiausiai uždirbusių notarų nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi sukurta galimybe deklaruoti 30 proc. išlaidų be pagrindimo. Negana to, kad nedeklaruoja realių išlaidų, nėra ir objektyvaus notaro taikomų įkainių pagrindimo, ką konstatavo Valstybės kontrolė dar užpraeitais metais“, – kritikavo M.Majauskas.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog net aštuoni iš dešimties daugiausiai uždirbusių notarų nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi sukurta galimybe deklaruoti 30 proc. išlaidų be pagrindimo.
„Mano supratimu, nėra ir jokios metodikos bei racionalių argumentų, kodėl už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams reikia mokėti šimtus eurų. Manau, kad tokiais atvejais notaro sukuriama pridėtinė vertė yra minimali, kaip ir jų patiriami kaštai, o įkainiai milžiniški. Siūlyčiau peržiūrėti notarų reguliavimą iš esmės: įvertinti, ar teisinga riboti jų skaičių, peržiūrėti paslaugų įkainius ir panaikinti išskirtines apmokestinimo sąlygas“, – vardijo politikas.
K.Lisauskas savo ruožtu ragino galimybę mokėti mažiau mokesčių visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų apriboti maksimalią atimamų išlaidų sumą – virš šios sumos leisti atimti tik dokumentais pagrįstas išlaidas.
„Antras dalykas, individualiai veiklai Sodros lubos turėtų būti tokios pačios, kaip dirbantiems pagal darbo sutartis, o virš tų lubų turėtų būti progresinis tarifas. Trečia, pagrindinis GPM tarifas turėtų būti 20 proc. – kaip ir dirbantiems pagal darbo santykius“, – siūlo K.Lisauskas.
