„Mes gyvename pasaulyje, kur yra per daug didelė pasiūla ir per maža paklausa“, – pabrėžė jis.
„Nepaisant agresyvaus pinigų politikos švelninimo, viso to rezultatas yra infliacijos mažėjimas, jei ne defliacinis spaudimas“, – pridėjo minimas ekonomistas.
Įgyvendindami netradicines priemones, centriniai bankai, mažindami valiutos vertę bei tuo pačiu didindami eksporto vertę, bando išvengti defliacijos, tačiau tai, anot jo, yra žaidimas, kurio rezultatas galiausiai yra nulinis. Tokiu būdu defliacja ir recesija plinta į kaimynines šalis.
„Kad būtų veiksminga, monetarinį skatinimą turi lydėti laikinas fiskalinis stimuliavimas, kurio šiuo metu pagrindinėse ekonomikose trūksta. Tiesa sakant, euro zona, Didžioji Britanija, Amerika ir Japonija įgyvendina įvairias fiskalinio taupymo ir konsolidavimo formas“, – tikina N.Roubini.
Jo nuomone, Tarptautinio valiutos fondo atstovų rekomendacija atlikti viešojo sektoriaus investicijas į infrastruktūrą, yra viliojanti ir kelianti pagundą, tačiau dėl politinių priežasčių tai mažai tikėtina.
Ekonomistas mano, kad dabartinė situacija veda prie tolesnio augimo slopinimo, ilgalaikės stagnacijos, infliacijos mažėjimo ir netgi defliacijos.
