Atsižvelgdamas į didelį finansavimo poreikį ir siekdamas skatinti jo prieinamumą smulkiajam verslui, EIF papildomai skyrė dar 12 mln. eurų paskoloms, kurios bus išdalintos Lietuvos bei Latvijos įmonėms.
Pasinaudoti EIF garantija nuo birželio gali mažos įmonės, kuriose dirba iki dešimties darbuotojų. Pasak „Noviti finance“ vadovo Lino Armalio, programos kriterijus atitinka net 82 proc. Lietuvos įmonių – ir tai yra verslai, kuriems pasiskolinti iš tradicinių bankų gana sudėtinga.
„Pirmąją 10 mln. eurų EIF injekciją išdalijome per gerokai trumpesnį laiką, nei buvo numatyta sutartyje – vos per 16 mėnesių. Smulkiojo verslo poreikiai skolintis apyvartinėms lėšoms ar investiciniams projektams auga, jiems reikia vis didesnių sumų. Naujų EIF garantuojamų paskolų bus galima suteikti dvigubai didesnę sumą – 50 tūkst. eurų be jokio užstato ir dažnu atveju tik su daliniu laidavimu“, – kalba L.Armalys.
Praėjusiais metais, dėl valstybės priemonių ir išaugusios konkurencijos tarp finansuotojų, sąlygos verslui skolintis gerokai pagerėjo. Į „Noviti finance“ pernai kreipėsi beveik 1,5 karto Lietuvos įmonių daugiau nei užpernai. Iš jų daugiau nei 800 smulkių ir vidutinių šalies įmonių buvo suteiktas finansavimas. Daugiausia paskolų buvo suteikta transporto įmonėms, statybinių paslaugų teikėjams, prekybininkams ir gamybininkams. Stebėta ir išaugusi vidutinė paskolos suma – praėjusiais metas ji siekė beveik 16 450 Eur, t. y., 3 150 Eur daugiau nei užpernai.
Pasak L.Armalio, tai, kad vis daugiau įmonių finansavimo ieško pas alternatyvius finansuotojus, nulėmė ir tradicinių bankų požiūris.
„Tradiciniai bankai yra orientuoti į vidutinį ir stambų verslą ir paprastai nelinkę teikti paskolų, mažesnių nei 100 tūkst. eurų. Be to, bankai paskolų gavėjams taiko gana griežtus reikalavimus – įmonė turi veikti ne mažiau nei trejus metus, turi turėti užstatomo turto. Tačiau smulkiosios įmonės dažniausiai neturi įkeičiamo turto, o pasiskolinti joms reikia sąlyginai nedaug – kelių dešimčių tūkstančių eurų“, – sako L.Armalys.
Prie didesnio verslų susidomėjimo alternatyviais finansuotojais prisidėjo ir valstybė. Įtakos turėjo INVEGOS palūkanų kompensavimo priemonė investicinėms paskoloms ir tokios valstybės verslo skatinamosios priemonės kaip „Alternatyva“, skirta finansuoti verslo investicijas ar padengti apyvartinio kapitalo trūkumą bei atvėrusi daugiau galimybių smulkioms ir vidutinėms įmonėms gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis. „Noviti finance“ išdalijo net 62 proc. visų priemonės „Alternatyva“ paskolų.
„Noviti finance“ klientų skaičius didėjo ir kaimyninėje Latvijoje. Kaimyninėje šalyje finansuotų smulkių ir vidutinių įmonių skaičius perkopė 200, joms suteikta beveik 2 mln. eurų paskolų.
