„Mūsų klausimas yra ne tik Lietuvai, bet pirmiausia Europos Sąjungai, kadangi tai yra jos sankcijų režimas, kaip būtų galima padaryti, kad tie įšaldyti pinigai, o jų yra milijardai visoje ES ir netrukus sužinosime tikslius skaičius (...), būtų panaudoti Ukrainai“, – trečiadienį Seime po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jis.
NSGK nariai uždarame posėdyje išklausė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pranešimą apie tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimą.
FNTT direktoriaus Rolando Kiškio duomenimis, Lietuva yra įšaldžiusi turto ir lėšų už daugiau kaip 80 mln. eurų.
„(...) atsimenate, kiek buvo kalbų: parduosime jachtas, aktyvus atiduosime ukrainiečiams ir taip toliau. Kol kas viso to nėra, nes ES viduje diskutuoja, kaip rasti balansą tarp to, kad reikia atkurti teisingumą, tai yra duoti ukrainiečiams, ir tarp to, o jeigu reikės grąžinti, jeigu reikės peržiūrėti sprendimus. Tas toks europietiškas teisės viršenybės principas, jis, be jokios abejonės, yra fundamentalus, bet kartais leidžia tokiems autoritariniams režimams naudotis, kad mes dabar turime tik įšaldymo fazę, bet ne konfiskavimo ir ne perdavimo Ukrainai“, – teigė L.Kasčiūnas.
Anot jo, šiuo metu ES ieškoma algoritmo, kokį areštuotą turtą būtų galima perduoti Rusijos užpultai Ukrainai.
„Kaip pavyzdys, galbūt sutelkti dėmesį ne į visą turtą, bet į Rusijos valstybės, kuri jau tikrai atsakinga už agresiją prieš ukrainiečius, į jos turto konfiskavimą ir perdavimą. Su oligarchais (jų turtu ir lėšomis – BNS) sudėtingiau, nes jie – privatūs asmenys“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Jis teigė svarstąs galimybę į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą įrašyti galimybę Ukrainai perduoti dalį įšaldytų sankcionuotų lėšų.
„Kilo minčių į Ribojamųjų priemonių įstatymą, kurį turime efektyvų, įtraukti galimybę konfiskuoti ir perduoti ukrainiečiams, pavyzdžiui, kaip dabar esame įtraukę draudimą vežti grivinas“, – teigė L.Kasčiūnas.
„Teisiškai tai gali būti sudėtinga, nes tai yra europinio reguliavimo klausimas“, – pridūrė jis.
FNTT direktorius R. Kiškis taip pat sakė, kad užtikrindama tarptautinių sankcijų vykdymą tarnyba susiduria su skirtingu valstybių požiūriu.
„Yra skirtingas supratimas apie patį sankcijų įgyvendinimo procesą, kalbant apie mūsų partnerius ES valstybėse ir ne ES valstybėse – iki kokio lygmens turi būti įgyvendinamos pačios sankcijos, skiriasi požiūris, kas yra galutinis naudos gavėjas ir taip toliau“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė pareigūnas.
Anot jo, sudėtingas ne tik sankcionuoto turto atpažinimas, bet ir įrodinėjimas, kad jam turi būti pritaikytos tarptautinės sankcijos.
R. Kiškis sakė, kad visi FNTT pritaikyti ribojimai apskųsti teismams.
Jo teigimu, šiemet užšaldytų pinigų srautų ir turto padaugėjo dukart, palyginti su praėjusiais.
„Gauname pranešimų apie įtartinas operacijas dvigubai daugiau negu pernai ir įšaldyto turto yra daugiau nei dvigubai daugiau“, – sakė jis.
Dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo FNTT atlieka du ikiteisminius tyrimus, abu jie susiję su bandymais pirkėjui Rusijoje nugabenti du orlaivius.