Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

NT pirkėjams – prasčiausias laikas nuo 2010-ųjų: išgali nusipirkti vis mažesnį būstą

Šiuo metu būsto įperkamumas yra žemiausias nuo 2010 m. ir tai jau veikia nekilnojamojo turto (NT) pardavimus. Būtent todėl kai kuriuose NT rinkos segmentuose jau regimas kainų mažėjimas. Tačiau ne visi gyventojai net ir sumažėjus kainoms gali tai įpirkti, todėl renkasi mažesnius būstus.
Nekilnojamas turtas
Nekilnojamasis turtas / 123rf.com nuotr.

Vilniečiai spaudžiasi ankštuose būstuose

„Swedbank“ duomenimis, Vilniuje būsto įperkamumo indeksas trečiąjį metų ketvirtį krito iki 86 punktų ir tebėra žemiausiame lygyje nuo 2010 m.

Vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m būstą, tai yra net 19 kv. m mažiau nei prieš metus. Tai lėmė didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos.

Pasak V.Šimkaus, suprastėjęs būsto įperkamumas slopina rinkos aktyvumą, todėl butų pardavimai yra apie 10 proc. mažesni nei 2019 m. ir net ketvirtadaliu mažesni nei 2021 m. piko metu.

Padėtį ne itin gelbėja ir matyta nedidelė, apie 5 proc., kainų korekcija bei pardavėjų siūlomos įvairios pridėtinės vertės: jau atlikta apdaila, nemokama automobilio stovėjimo vieta, sandėlis ar kita.

„Keičiasi struktūra. Per pandemiją buvo išaugęs didesnio būsto poreikis, būsto įperkamumas buvo aukštumose, todėl gyventojai rinkosi didesnius butus. 2020 m. aktyviai pirko ir naują būstą.

Bet naujas yra brangesnis, todėl, pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, žmonės ėmė dairytis alternatyvų – senesnės statybos, mažesnių, esančių toliau nuo centro būstų“, – teigė V.Šimkus, paminėdamas, kad skirtumas tarp naujo ir seno būsto kainų siekia 20–30 proc.

Asmeninio archyvo nuotr. /Vytenis Šimkus
Asmeninio archyvo nuotr. /Vytenis Šimkus

Mažesniam įperkamumui įtaką turi ir gyventojų pajamos bei palūkanos. Anot V.Šimkaus, gera žinia ta, kad atlyginimai didmiesčiuose augo sparčiai, tačiau stipriai įperkamumą blogino stačia kreive į viršų šokęs EURIBOR.

„Bet rinkos jau tikisi palūkanų mažėjimo, EURIBOR stabilizavosi, ko gero net ims leistis artimiausiu metu“, – komentavo V.Šimkus.

Kauniečiams ir klaipėdiečiams – geriau

Tuo metu įperkamumo indeksas Kaune ir Klaipėdoje krito daugiau nei Vilniuje, tačiau, kadangi tuose miestuose kainos nėra tokios didelės, galimybė įpirkti NT vis dar išlieka aukštame lygyje. Šių miestų gyventojai galėjo įpirkti maždaug 70 kv. m dydžio butus.

„Pastarąjį dešimtmetį Kaune būstas buvo labiausiai įperkamas iš didžiųjų miestų, tačiau, per porą metų vidutinei būsto kainai didėjus daugiau nei 50 proc., būsto įperkamumas blogėjo sparčiau nei Vilniuje ar Klaipėdoje.

Klaipėdoje būsto įperkamumas per ketvirtį nežymiai mažėjo, bet vis tiek buvo aukščiausias tarp didžiųjų miestų“, – aiškino V.Šimkus.

Išsiskiriame iš kitų šalių

Lietuva būsto kainomis išsiskiria ir iš kitų Europos valstybių. Pas mus būsto kaina nuo dešimtmečio pradžios išaugo 53 proc. ir tai – vienas sparčiausių augimų visoje Europoje.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

„Išsiskyrėme ir tuo, kad pakilus palūkanų normoms bei sumažėjus būsto įperkamumui daugelyje Europos valstybių išvydome kainų korekciją. Švedijoje kainos sumažėjo 15 proc., Vokietijoje ir Nyderlanduose – dešimtadaliu.

Tuo metu Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, kainų korekcijos praktiškai nebuvo“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Išsiskiriame ir iš Baltijos šalių – ekonomistai, palyginę būsto įperkamumą sostinėse, pareiškė, jog prasčiausias yra Vilniuje.

„Rygoje būsto įperkamumas panašus kaip Klaipėdoje ar Kaune, nors Rygoje dominuoja senos statybos, sovietiniai, prastesnės kokybės būstai.

Bet kaimyninių šalių antrinėse rinkose kainų korekcija prasidėjo ketvirčiu ar net dviem anksčiau, Taline ji jau net pasibaigusi. Taline senos statybos būstai jau spėjo grįžti prie 100 ribos ir vėl tapo įperkami“, – pasakojo V.Šimkus.

Perkant ar nuomojantis – mokama tiek pat

Lietuviai iš nuomos taip pat daug neuždirba. Nuomos grąžos rodiklis šių metų pabaigoje net dar labiau sumenko ir išliko žemiausiame lygyje nuo 2011 m.

Šiuo metu vidutinė nuomos grąža Vilniuje siekia 5 proc., Vilniaus senamiestyje – 4,2 proc., o Kaune – 5,6 proc. Tai yra maždaug 1 proc. punktu mažiau nei ilgalaikis istorinis vidurkis.

„Tai rodo, kad, kaip investicinis pirkinys, būstas šiuo metu nėra patrauklus ir, tikėtina, jog ne tik dabar, bet ir ateinančiais metais investicinio būsto pirkėjų bus mažiau“, – teigė N.Mačiulis.

„Būsto paskolos įmokos ir identiško būsto nuomos kainos santykis yra aukščiausiame lygyje istorijoje, vadinasi, beveik nesiskiria gyventojo mėnesinės išlaidos įsigyjant būstą ar renkantis nuomą.

Tad perkant vidutinį būstą 55 kv. m su 30 metų būsto paskola mėnesinė tokios paskolos įmoka siekia 740 eurų, tuo metu vidutinė tokio būsto nuoma – 760 eurų. Toks skirtumas labai mažas, mažiausias istorijoje. Tai susiję su tuo, kad būsto kainos augo sparčiau nei nuoma“, – papildė jis.

Asmeninio archyvo nuotr. /Nerijus Mačiulis
Asmeninio archyvo nuotr. /Nerijus Mačiulis

Kada sumažės palūkanų normos?

Visgi kitąmet būstą įsigyti gali būti kiek lengviau, nes infliacija mažėja, tad palūkanų normos taip pat artimiausiu metu gali būti mažinamos.

„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazinių palūkanų normas pradės mažinti jau 2024 m. balandį, o per kitus metus jos sumažės net 1,5 proc. punkto.

Be to, kitąmet ir pajamos augs, o, N.Mačiulio prognozėmis, 2024 m. būsto kainos nedidės.

Tad esant visoms šioms tendencijos N.Mačiulis skaičiuoja, jog vidutinė šeima Vilniuje, dabar galinti įsigyti tik 47 kv. m būstą, kitąmet jau galės sau leisti nusipirkti 59 kv. m NT.

„Kai kuriose euro zonos šalyse jau matome defliaciją, o daugelis ekonomikų nebeauga arba patiria nuosmukį, recesiją. Tad ECB jau turėtų pradėti galvoti apie tai, kad šiuo metu Europai reikia ne ekonomikos slopinimo aukštomis palūkanų normomis, o jos paskatinimo. Kitu atveju didėja nemokumo, nedarbo augimo, bankrotų rizika“, – teigė N.Mačiulis.

Tačiau nulinių palūkanų tikėtis neverta, nebent patirtume didelį, pavojingą ir gilų ekonomikos nuosmukį.

Nepaisant visų šių prognozių, ir būsto įperkamumas, pasak N.Mačiulio, kitąmet išliks žemiausiame lygyje, sandorių skaičius nepakis. Į klestėjimo lygį sugrįžti prireiks bent kelerių metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais