15min pernai spalį aprašė situaciją, kai ES paramos lėšos be konkurencijos paskiriamos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavaldžioms institucijoms, o šios perka abejotinos reikšmės brangius mokymus ar renginius didelėmis kainomis iš smulkių įmonių, kurios pirkimuose netgi neturi konkurencijos.
Po šios publikacijos prašydamas paaiškinimų į ŠMM kreipėsi Seimo narys Jurgiui Razma. Jam paruoštame atsakyme Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas patikino, kad ŠMM yra susipažinusi su keliamomis problemomis dėl ES investicijų veiksmingumo profesinio mokymo srityje ir ėmėsi atitinkamų veiksmų.
„Dalies priemonių įgyvendinimo veiksmai buvo sustabdyti, kol bus pašalinti nustatyti trūkumai ir bus užtikrinta, kad veiklos bus įgyvendinamos veiksmingai ir bus pasiekti numatyti rezultatai“, – teigiama G.Viliūno atsakyme.
ŠMM inicijavo ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų profesinio mokymo priemonėms, peržiūrą ir perskirstymą, apie tai buvo rašoma ir 15min.
„Pavyzdžiui, įvertinus anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino 18,2 mln. eurų skyrimą projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs“, – ir J.Razmai teigia G.Viliūnas bei pažymi, kad atitinkamai peržiūrimos lėšos skiriamos neformalaus ugdymo prieinamumui, kultūros krepšeliui, bendrojo ugdymo reformai.
Anot jo, atliekančios laisvos lėšos bus perskirstytos atsižvelgiant į parengtą profesinio mokymo įstaigų pertvarkos planą nukreipiant finansavimą perspektyviausioms įstaigoms ir mokymo sritims.
15min pasidomėjo, kokioms sritims nukreipiamos atsilaisvinusios ES lėšos – paaiškėjo, kad vietoje mažėjimo iki 18,2 mln. eurų, profesinio rengimo projektams skirta suma vėl paaugo – iki 29 milijonų eurų.
Pakviesta 21 įstaiga
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas aiškina, kad profesiniam mokymui buvo suplanuota skirti 58,8 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir 84 mln. eurų Europos socialinio fondo (ESF) lėšų iki 2020 metų.
„Atsižvelgiant į vykdomą kompleksinę profesinio mokymo pertvarką, ŠMM, revizavusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą, numatė skirti 29 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs“, – jau didesnę sumą mini M.Ablačinskas.
Jis vardija, kad anksčiau buvo numatytas 41 projektas – o dabar 21 profesinio mokymo įstaiga pakviesta rengti investicijų projektus ir paraiškas.
Pavyzdžiui, Kauno technikos profesinio mokymo centro orlaivių remonto technikų rengimo bazei bus skiriama iki 1,98 mln. Eur, Alytaus profesinio rengimo centro inžinerinės pramonės programų specialistams rengti iki 2 mln. Eur, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos automobilių remonto technikams rengti – iki 5,87 mln. Eur.
„Skiriant ES finansavimą siekiama, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkai“, – tikina ministrės patarėjas.
Anot jo, ES lėšomis siekiama sustiprinti būtent tas įstaigas, kurių programos sulaukia daug besimokančiųjų ir taip pat jos atitinka darbuotojų poreikį rinkoje.
„Finansavimas skiriamas reikiamai praktinio mokymo įrangai įsigyti, taip pat sutvarkyti centrus valdančių̨ profesinio mokymo įstaigų̨ bendrabučius, kad juose galėtų̨ apsistoti mokiniai iš kitų įstaigų ir tęstinio mokymosi programų dalyviai bei modernizuoti kitas susijusias centrų švietimo erdves“, – vardija patarėjas.
Nors ir mažesnės lėšos skiriamos nei planuota anksčiau, tačiau tai nepadarys įtakos nustatytiems stebėsenos rodikliams – suplanuotos projektų veiklos bus įvykdytos „pasiekiant nustatytus rezultatus, o perkeliamos lėšos bus panaudotos efektyviau ir racionaliau“.
Iš perskirstytų profesinio mokymo srities lėšų papildomai bus skiriama neformaliajam ugdymo krepšeliui, prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose, geltonųjų autobusiukų įsigijimui, STEAM centrų kūrimui mažesniuose Lietuvos regionuose, tikslinėms stipendijoms universitetų pedagogų rengimo programų studentams. Tam numatyta papildomai skirti 30,8 mln. eurų, nurodė M.Ablačinskas.
Jau skelbta, kad Švietimo ir mokslo ministerijos auditas nustatė pažeidimų keliolikoje profesinių mokyklų, tarp jų – nesuderinta pastatų nuoma ar įdarbinami giminaičiai.
Stojančiųjų mažėja – mažiau fiktyvių mokinių
2017 m. pirmą kartą buvo centralizuotai vykdytas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Dėl to į daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų buvo priimta apie 18,7 tūkst. moksleivių, t. y. per 5 tūkst. moksleivių mažiau nei pernai. Tačiau šiemet planuojama dar mažiau – 14 tūkst. mokinių, anksčiau rašė „Verslo žinios“.
„Priėmimas 2017–2018 mokslo metams į profesinio mokymo programas pirmą kartą buvo vykdomas centralizuotai. Buvo užtikrintas skaidrumas ir sukurtos prielaidos veiksmingai ir racionaliai panaudoti profesiniam mokymui skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Šiais metais šalies profesinio mokymo įstaigose pradėjo mokytis moksleivių mažiau nei pernai, nes fiktyvaus mokymosi dėl socialinių garantijų ar išmokų siekiantys, tikėtina, nebestojo arba jų įstojo gerokai mažiau“, – teigiama ŠMM atsakyme J.Razmai.
ŠMM 15min paaiškino, kad mokiniai labiausiai rinkosi inžineriją ir inžinerines profesijas (19,1 proc.), verslą ir administravimą (16,7 proc.), architektūrą ir statybą (11,5 proc.), informacijos ir ryšių technologijas (7 proc.), labai populiarios išliko paslaugų (18,7 proc.) sektoriaus profesijos.
Prieš metus populiariausios buvo grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, virėjo profesijos.
15min jau rašė, kad Lietuvoje yra profesinio mokymo centrų, kur vienam mokiniui tenka kone po 45 kvadratinius metrus ploto patalpų.
Pagal naują profesinio mokymo įstatymo redakciją, iki kitų metų sausio 1 d. profesinio mokymo įstaigos turi būti pertvarkytos į viešąsias įstaigas, į kurių valdymą būtų įtraukti ir darbdavių atstovai – taip tikimasi veiksmingo bendradarbiavimo rengiant specialistus, kurių kompetencijos atitiktų šalies ūkio poreikius.
Taip pat pakeistas teisinis reglamentavimas, susijęs su profesinio mokymo organizavimu pameistrystės mokymo forma realiose darbo vietose.
