Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas.
„Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu. Lėšos jiems pagelbėjo laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais už trąšas, pašarus, kurą ir kitus būtinus resursus, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas“, – teigė laikinoji fondo vadovė Romalda Globienė.
Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu.
Daugiausiai paskolų suteikta ūkininkams – 44 proc. visų lėšų, žemės ūkio, gamybos, perdirbimo ir prekybos bendrovės – atitinkamai 24 ir 18 proc. Likusios lėšos paskolintos žemės ūkio kooperatyvams, individualioms įmonėms ir mažosioms bendrijoms.
Daugiausiai lėšų išskolinta augalininkystės (39 proc.), mišriems (19 proc.), švelniakailių žvėrelių (14 proc.), gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiams (po 6 proc.).
Iš viso sulaukta 699 paraiškų dėl 94,5 mln. eurų paskolų, o 96 proc. pareiškėjų atitiko reikalavimus.
Žemės ūkio ministerija ir fondas pasirašė susitarimą dėl papildomų 45 mln. eurų lengvatinėms paskoloms, jas galima teikt iki birželio 30 dienos.
