Kai kurie kaltina bankų reguliavimo taisykles. 2010 metais buvo patvirtintos „Dodd-Frank“ taisyklės kitos finansų krizės prevencijai.
Svarbiausia nuostata – bankams numatyta didesnė kapitalo prievolė ir griežtesnio skolinimo taisyklės. Dėl to bankams užsidirbti dabar yra sunkiau.
„Bankininkystė jau nebus tokia, kokia buvo“, – sakė teisininkų kontoros „White and Case“ partneris, kuris bankus stebi jau 30 metų.
Naujomis taisyklėmis siekta, kad didelių nemokių bankų infekcija neužkrėstų visos finansų rinkos. Tačiau ilgainiui taisyklės pasiekė ir mažus bankus.
Tačiau bankų badas prasidėjo dar prieš „Dodd-Frank“. 2008–2009 metų krizė išbaidė daug įmonių, ir dėl ypač žemų palūkanų normų bankininkystė tapo mažiau pelninga veikla.
Paprastai reikia kelerių metų, kad bankai-startuoliai pradėtų nešti pelną. Tačiau tai trunka dar ilgiau, kad bazinių palūkanų norma yra artima nuliui. Todėl niekas net nenori investuoti.
„SNL Financial“ analitikas Robertas Clarkas sako, kad naujo banko idėją labai sunku parduoti investuotojams, nes tai neatrodo kaip saugi investicija.
Šiuo metu daug įdomesnės atrodo tokios finansinės įstaigos, kurių vieni nariai skolina kitiems, pavyzdžiui, „Lending Club and Prospect Marketplace“.
Tokioms įstaigoms yra taikomi kitokie reikalavimai nei tradiciniams bankams.
JAV centrinio banko analitikai mano, kad tokią situaciją lėmė ne naujos taisyklės – tai būtų atsitikę bet kokiu atveju.
Veikiantys bankai savo išlaidas karpė uždarydami šimtus filialų, įsigydami smulkius konkurentus.
Pastebimai sumažėjo naujai atidaromų filialų skaičius. 1990-2007 metais bankai kasmet atidarydavo apie 500 naujų filialų. Nuo 2010 metų šis skaičius nukrito iki 300 per metus.
Tačiau ekspertai aiškina, kad tai nėra blogos naujienos. JAV vis dar yra pakankamai bankų klientams aptarnauti.
Prieš maždaug 45 metus JAV veikė 14 tūkst. bankų, dabar – apie 5,5 tūkst.
