Tokiam siūlymui gegužės pradžioje pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) didinti 20 proc. nuo dabar esančių 625 eurų iki 750 eurų. Dėl NPD didinimo turės apsispręsti Seimas. Jei sprendimas būtų teigiamas, nuo ateinančių metų pradžios MMA „į rankas“ sieks 709 eurus ir viršys prognozuojamą 2024 m. skurdo rizikos ribą, kuri skaičiuojama sieks apie 672 eurus.
„Šiemet pirmą kartą per penkerius metus Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rado bendrą sutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Tai ypač svarbu esant neapibrėžtumui ekonomikoje. Jei Seimas pritars NPD didinimui 20 proc., minimali mėnesinė alga antrus metus iš eilės perlips 2024 metams prognozuojamą skurdo rizikos ribą maždaug 37 eurais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekia 633 eurus.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
„Sodros“ gegužės mėnesio duomenimis, per metus daugiau nei perpus sumažėjo uždirbančių mažiau nei 840 eurų iki mokesčių (iki dabartinio MMA). Tokių asmenų kovą tarp visų apdraustųjų buvo 9 proc., kai pernai – 22 proc. Praeitais metais iki MMA (2022 m. siekusio 730 eurų) uždirbo 9,9 proc. darbuotojų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau.
