Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teks daugiau uždirbti? Šios paslaugos ir prekės nuo sausio 1 d. brangs

2024 m. bus didinamas ne vienos viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos įkainis. Kai kurių produktų, tokių kaip tabakas, alkoholis ir kuras, kainas taip pat didins ir nuo sausio 1 d. keliami akcizai. Jūsų patogumui surikiavome reikšmingiausius pokyčius.
Pinigai
Pinigai / 123RF.com nuotr.

Kuras

Šių metų pavasarį priimti įstatymų pakeitimai, siekiant nacionaliniu ir tarptautiniu mastu keliamų energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos tikslų, nuo sausio 1 d. didins įvairių kuro rūšių kainas.

Kaip pastebi Finansų ministerija, kuro atveju vartotojams yra daugiau vilties, kad galutiniai produktai metų eigoje atpigs – netgi nepaisant didėjančio akcizo.

„Kuro kainas stipriau veikia kiti nei mokestiniai veiksniai – pasaulinės naftos ir kitų žaliavų kainos, kuro pasiūlos ir paklausos santykis, konkurencijos lygis vietinėje rinkoje, prekybininkių sprendimai dėl maržos ir panašiai, todėl galutinis produktų kainų pasikeitimas gali būti visai kitoks“, – nurodoma ministerijos komentare.

Pavyzdžiui, degalų sektoriaus atstovai anksčiau yra skaičiavę, kad mažmeninėje degalų kainos struktūroje naftos žaliava sudaro apie 25 proc. galutinės litro kainos.

Pažymėtina, kad naujieji pokyčiai po sausio 1 d. palies vairuojančius dyzelines, tačiau ne benzinines transporto priemones – akcizai benzinui lieka tokie patys, o akcizas gazoliams (dyzelinui) kyla.

Pokyčiai taip pat palies ir ne vieną kitą kuro rūšį. Štai kaip tai atsilieps galutinei kainai:

Produktas

Pabrangimas dėl akcizo

Gazoliai (tiek dyzeliniai degalai, tiek šildymo kuras)

5 ct/l

Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms

7,73 euro per 21 kg balioną arba +368 eurai/tonai

Šildymui skirtos durpės

12,10 euro/tonai

Akmens anglys, naudojamos verslo reikmėms

4,55 euro/tonai

Koksas ir lignitas, naudojami verslo reikmėms

5,26 euro/tonai

Po sausio 1 d. akcizų dalys gazoliams didės nuo 372 iki 410 Eur/1000 l, o šildymui skirtiems gazoliams – nuo 21,14 iki 60 Eur/1000 l);

Akcizai akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, nuo 3,77 iki 7,53 Eur/t, koksui ir lignitui, naudojamoms verslo reikmėms – nuo 4,63 iki 8,98 Eur/t.

Dalis akcizų įsigalioja naujai.

Šildymui skirtoms durpėms taip pat – 10 Eur/t. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus, taip pat buitinėms reikmėms skirtoms neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išskyrus gamtines dujas, nustatytas 304,1 Eur/t akcizo tarifas.

Alkoholis

Nuo Naujųjų didėsiantys tiek alkoholio, tiek tabako akcizai yra nulemti dar 2021 m. priimti trejų metų akcizų didinimo plano. Artėjantys metai yra paskutiniai, kai minėtas planas galioja – tiesa, tai nereiškia, kad nebus pasiūlymų tam tikrų akcizų kelti ir 2025 m.

Finansų ministerijos skaičiavimais, alkoholiniai gėrimai nuo 2024 m. sausio 1 d. dėl akcizo turėtų brangti taip:

Produktas

Kainos padidėjimas dėl akcizo

Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc.

10 ct/0,5 l

Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc.

12 ct/0,5 l

Stiprieji gėrimai (degtinė, viskis, likeris ir pan.)

36 ct/0,5 l

Alus

3 ct/0,5 l

Tiesa, pažymėtina, kad toks brangimas paskaičiuotas atsižvelgiant tik į akcizo pokyčius. Reali kaina priklausys nuo pardavėjų. Jeigu, pavyzdžiui, vyno pardavėjai rastų galimybę jį pardavinėti 11 centų pigiau nei dabar, šis gėrimas kitais metais atpigtų, nepaisant akcizo didinimo.

Finansų ministerijos paskaičiuotus pokyčius nulems štai taip didinami akcizai.

Alui taikomas 8,60 euro už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. Nuo sausio jis didėja iki 9,46 euro (10 proc. augimas).

Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams akcizo dalis kyla nuo 93 eurų iki 109 eurų už hektorlitrą (10 proc.). Tiesa, jeigu šiuose gėrimuose alkoholio koncentracija didesnė nei 8,5 proc., jiems taikomas 199 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas, kuris nuo sausio dar didėja iki 219 eurų už produkto hektolitrą (10 proc.).

DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA

Tabakas ir alternatyvaus rūkymo produktai

Pokyčiai nuo Naujųjų palies ir tabako mėgėjus, ypač kaitinamųjų produktų vartotojus.

Štai kaip Finansų ministerija mato šių produktų brangimą dėl akcizo padidėjimo:

Produktas

Brangimas dėl akcizo

Cigaretės

20 ct/20 vnt.

Cigarai ir cigarilės

39 ct/20g

Rūkomasis tabakas

20 ct/20g

Kaitinamojo tabako ir alternatyvūs produktai

47 ct/20 vnt.

Elektroninių cigarečių skystis

15 ct/2ml

Kainų padidėjimą lems keli akcizų pokyčiai.

Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą, nurodo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jį sudaro specifinis elementas – 79,6 euro už 1000 cigarečių ir vertybinis elementas – 25 procentai nuo maksimalios mažmeninės kainos. Tačiau kombinuotasis tarifas (t. y. specifinio ir vertybinio elementų suma) turi būti ne mažesnis kaip 130 eurų už 1000 cigarečių.

Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Cigaretės
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Cigaretės

Tačiau nuo Naujųjų specifinis elementas kyla iki 85,3 euro (7 proc. augimas), o kombinuotojo tarifo riba taip pat didėja iki 138 eurų (6 proc.).

Cigarams ir cigarilėms taikomas 79 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. Jis didėja iki 95 eurų (20 proc.).

Rūkomajam tabakui taikomas 104,6 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas, kilsiantis iki 112,8 euro (beveik 8 proc.).

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vienkartinė elektroninė cigaretė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vienkartinė elektroninė cigaretė

Kaitinamojo tabako produktams taikomas 60,2 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. Jo padidėjimas iki 79,5 euro (32,5 proc.).

Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,19 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas, o po Naujųjų jis bus 0,25 euro (31,5 proc.). Nepadorotam tabakui taikomas 104,6 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas – 112,8 euro (beveik 8 proc.).

Elektra – bet ne visiems

Gera žinia apie 400 tūkst. visuomeninio elektros tiekimo klientams – jiems elektra 2024 m. II pusmečiui atpigs apie 3-4 proc. priklausomai nuo pasirinkto ESO plano.

Šių vartotojų tarifai yra pilnai reguliuojami valstybės. Tuo tarpu nepriklausomų tiekėjų kaina yra tik dalinai reguliuojama valstybės – reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) dėl didesnio perdavimo tarifo.

Reguliuojamą dalį apima persiuntimo paslauga, kurią savo ruožtu sudaro „Litgrid“ dalis ir ESO skirstymo dalis, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina ir skirstymo paslaugos papildoma dedamoji.

Tikslus konkretaus vartotojo tarifo padidėjimas priklausys nuo vartotojų turimo ESO plano ir laiko zonos (vienos ar dviejų laiko zonų). VERT reguliuojamo tarifo dalys yra vienodos visiems buitiniams vartotojams.

Tai reiškia, kad nepriklausomų tiekėjų fiksuotus planus turintiems klientams elektra pabrangs, nebent jie sutartis persirašytų palankesniais tarifais. Skaičiuojama, kad tarifo kaina, priklausomai nuo turimo ESO plano, keisis 2–3 ct/kWh.

123RF.com nuotr./Elektros kainos
123RF.com nuotr./Elektros kainos

Tiek garantinio, tiek su birža susijusių nepriklausomų tiekėjų planų atveju brangimą ar pigimą didžiąja dalimi nulems būtent kintanti energijos įsigijimo kaina – tarifai ir toliau reguliariai tai didės, tai mažės.

Teoriškai elektros kainai „Nord Pool“ pakankamai atpigus, net ir su didėsiančia reguliuojama elektros perdavimo dalimi, galutinis tarifas tam tikrais mėnesiais galėtų būti mažesnis nei tai, ką vartotojai mokėjo šiais metais.

Paminėtina, kad po „rekordinių“ 2022 m. „Nord Pool“ kainos vis dar stabilizuojasi – iki 2021 m. šie vidurkiai buvo dvigubai mažesni ir neviršydavo 50 Eur/MWh arba 5 ct/kWh.

DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA

Brangs elektros pasaugojimas

Tęsiant elektros temą – saulės elektrinių savininkai kitąmet už elektros „pasaugojimą“ mokės daugiau.

Pasaugojimu vadinamas perteklinės pagamintos energijos atidavimas į tinklą ir vėlesnis jos atitikmens suvartojimas už tam tikrą įkainį.

Saulės elektrines turintys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais, kitaip vadinamąjį elektros „pasaugojimą“, gali atsiskaityti keturiais būdais. Visgi kitais metais gyventojai mokės brangiau, o labiausiai pabrangs trečiasis variantas.

123RF.com nuotr./Saulės energetika
123RF.com nuotr./Saulės energetika

Pirmasis būdas. Saulės elektrinės savininkai pagamintos energijos perteklių gali atiduoti į elektros tinklą pasaugoti, o vėliau, mažėjant nuosavai generacijai, jį atsiimti už nedidelį „pasaugojimo“ mokestį. Šis metodas oficialiai vadinamas „atsiskaitymu už atgautą energijos kiekį“.

Tad šis būdas žemos įtampos tinkle brangs 20 proc. ir kilovatvalandė kainuos 5,9 cento be PVM, kai šiemet kainuoja 4,9 cento. Vidutinės įtampos tinkle nuo kitų metų šis variantas brangs 50 proc. – kilovatvalandė kainuos 3 centus be PVM, o šiemet kainuoja 2 centus.

Antrasis būdas. Saulės elektrinės savininkas, pasirinkęs antrąjį atsiskaitymo variantą, moka už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios. Žemos įtampos tinkle antrasis variantas brangs 33 proc. – kilovatas per metus kainuos 52,02 euro, per mėnesį – 4,34 euro (šiemet kainuoja 3,26 euro). Vidutinės įtampos tinkle nuo 2024 metų šis būdas brangs 60 proc. – vienas kilovatas per metus kainuos 25,5 euro, per mėnesį – 2,13 euro.

123rf.com nuotr./Saulės elektrinė
123rf.com nuotr./Saulės elektrinė

Trečiasis būdas. Tokiu atveju atsiskaitoma kilovatvalandėmis pagal procentus.

Prie žemos įtampos tinklų prisijungęs gaminantis vartotojas, pasirinkęs atsiskaitymą kilovatvalandėmis, nuo patiektos į tinklus energijos kiekio (kWh) operatoriui už naudojimosi tinklais paslaugas šiemet palieka 12 proc., o gaminančiam vartotojui lieka 88 proc. Tačiau jau kitąmet reikės palikti 33 proc., tai reiškia, kad vartotojui liks tik 67 proc. pagamintų kilovatvalandžių. Tad didžiausias kainų augimas laukia būtent pasirinkusių šį būdą – žemos įtampos tinkle augimas siekia 175 proc., vidutinės – 267 proc.

DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA

Atliekų išvežimas

Keliuose šalies regionuose nuo kitų metų didėja rinkliavos už atliekų tvarkymą.

Vilniuje nuo sausio brangs komunalinių atliekų tvarkymas. Vidutinio 60 kv. metrų buto savininkui metinė rinkliava didės 26 proc. iki 58 eurų, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Atliekų rūšiavimo konteineriai
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Atliekų rūšiavimo konteineriai

Kaune nuo sausio keliais eurais pabrangs mišrių atliekų tvarkymas.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, individualių namų gyventojams, turintiems 140 litrų konteinerį, kuris išvežamas kas antrą savaitę, užmokestis didės 1,35 euro. Daugiabučių namų gyventojams mėnesinės įmokos ūgtelės maždaug iki 1,85 euro. Kiek didesnis kilimas numatytas juridiniams asmenims – 7,11 euro.

Klaipėdoje individualių namų savininkams metinis mokestis didėja 24 proc. – nuo 72 iki 89 eurų, butų gyventojams – 34 proc. nuo 8,2 iki 11 eurų už 10 kvadratinių metrų. Viešbučiams, prekybos, paslaugų, maitinimo ir kitoms įmonėms mokestis didėja 25 proc. iki 10 eurų.

Rinkliava negyvenamiems objektams auga 33 proc., deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį – 37 proc. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nurodo, kad mokestį didinti būtina, nes planuojamos kitų metų sąnaudos – apie 7,1 mln. eurų – yra 36 proc. didesnės nei suma, kuri būtų surinkta pagal dabartinius tarifus.

Tuo tarpu panevėžiečių naujos rinkliavos nuo Naujųjų nenustebins - jie didesniais įkainiais už atliekas moka nuo šių metų gruodžio.

Laiškai ir siuntos

Nuo kitų metų įsigaliojus naujiems universaliosios pašto paslaugos tarifams korespondencijos bei siuntinių siuntimas šalies viduje vidutiniškai pabrangs apie 20 proc., informuoja Lietuvos paštas.

Neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 20 gramų siuntimas kainuos 1,55 euro, o siuntinys – 3,27 euro (su PVM) bei 1,69 euro už kiekvieną jo kilogramą.

Lukas Balandis/BNS nuotr. Lietuvos paštas
Lukas Balandis/BNS nuotr. Lietuvos paštas

Tuo metu į užsienį siunčiant neregistruotą standartinį laišką arba atvirlaiškį kainos bus vidutiniškai 11–22 proc. didesnės.

Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų siuntinių kaina mažės 3 proc., didesnių – 0,5–2 kg sveriančių registruotų siuntų siuntimas į JAV, Nyderlandus, Kanadą, Australiją ir Italiją mažėja vidutiniškai 4–16 proc.

Anot Lietuvos pašto, universalioji pašto paslauga brangsta augant laiškininkų atlyginimams, infliacijai, taip pat dėl brangusių degalų ir kitų energetinių išteklių.

DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA

Vilniuje brangs vanduo

Didesnės išlaidos vandeniui laukia ir vilniečių – tiesa, ne iškart po Naujųjų.

Nuo 2024 m. vasario 1 d. mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose didėja 3 centais be PVM už kubinį metrą. Šį sprendimą 2023 m. gruodžio 21 d. patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas

Nuo 2024 m. vasario 1 d. butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas padidės nuo 1,67 iki 1,70 eurų be PVM, individualių namų gyventojams – nuo 1,65 iki 1,68 euro be PVM, įmonėms – nuo 1,71 euro iki 1,74 euro be PVM.

Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas bute gyvenančio vieno namų ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 0,12 euro be PVM per mėnesį arba 0,15 euro su PVM.

Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, tarifo augimą lėmė dėl infliacijos išaugusios prekių ir paslaugų kainos, didėjantis darbo užmokestis, augantys skolinto kapitalo kaštai, pabrangusios būtinosios investicijos į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą.

DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?