Įsigaliojus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui, sandorio dirbtinai skaidyti nebus galima. Kaip anksčiau 15min sakė Valstybinė mokesčių inspekcija, šiuo atveju bus vertinama ne vienos įmokos suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma.
Galios sankcijoms ir verslui, ir gyventojams
Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Gyventojai taip pat neišvengs sankcijų – pažeidus tvarką, VMI nepriims jų pagrindimo dėl turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.
Administracinė atsakomybė už Įstatymo pažeidimus yra numatyta tiek mokėjimus atliekantiems, tiek juos priimantiems asmenims.
Kaip komentare 15min teigė advokatė, kontoros ELLAW steigėja Evelina Liutkutė, baudos dydis priklauso nuo neteistai atlikto mokėjimo grynaisiais pinigais dydžio. Neteisėtą mokėjimą atlikusiam ir priėmusiam asmeniui bauda gali svyruoti nuo 100 iki 2 tūkst. eurų, o tokius mokėjimus atliekančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų vadovams – nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.
„Pakartotinai neteisėtą mokėjimą atlikusiam ir priėmusiam asmeniui skiriama dar didesnė bauda ir jos maksimalus dydis siekia iki 3000 eurų, o tokį mokėjimą atliekančiam ir priimančiam juridinio asmens vadovui – iki 4 tūkst. eurų“, – sakė E.Liutkutė.
Bus ir išimčių
Tiesa, kelios išimtys vis dėlto bus numatytos – 5 tūkst. eurų ribą viršijantys mokėjimai bus toleruojami, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai, neveikia interneto bankas ar panašiais atvejais. Tokiu atveju sandorio pusės turės informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Pranešti apie tai reikės per 10 dienų.
Lietuvos bankas spalio pabaigoje paragino komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams.
„Raginame bankus objektyviai įvertinti teisinės bazės pokyčius ir galimus klientų elgsenos pasikeitimus bei užtikrinti, kad visi kilę klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir dalykiškai, atsižvelgiant, visų pirma, į vartotojų poreikius“, – anksčiau sakė Lietuvos banko valdybos narys, atsakingas už finansų rinkų priežiūrą, Simonas Krėpšta.
Centrinis bankas taip pat rekomendavo bankams įvertinti galimą laikiną į bankomatus įnešamų pinigų kiekio padidėjimą, taip pat būti pasirengusiems aptarnauti daugiau klientų skyriuose, jeigu toks poreikis kiltų. Atsiskaitymų limitų pakeitimai ir kiti su įsigaliosiančiais pokyčiais susiję klausimai, pasak institucijos, turi būti vertinami ir sprendžiami operatyviai.
Pasak E.Liutkutės, sudarius ilgalaikį ar neterminuotą sandorį, pagal kurį mokėjimai vykdomi dalimis ir kai bendra mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma (pavyzdžiui, neterminuota nuomos sutartis, prekių tiekimas pagal ilgalaikę sutartį), atsiskaitymai grynaisiais pinigais gali būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasiekia 5 tūkst. eurų sumą.
„Vėlesni mokėjimai turi būti atliekami negrynaisiais pinigais“, – 15min sake E.Liutkutė.
Įstatymas nėra taikomas sandoriams, sudarytiems iki lapkričio 1 dienos. Pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai ir mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Smulkieji verslai pyko
Seime svarstant įstatymą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad šis žingsnis yra svarbi priemonė kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu. Parlamente jis iškėlė ir drąsesnę idėją – riboti atsiskaitymus iki 3 tūkst. eurų, tačiau siūlymas platesnio pritarimo nesulaukė.
Lietuvos verslo konfederacija siūlė įvesti dar griežtesnį ribojimą – visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, nes „kiti ribojimai neveiktų, šešėlis klestėtų.“
Tačiau smulkiuosius verslininkus šis ribojimas įpykdė, nes tai, anot jų, sukels papildomų nepatogumų ir išlaidų.
„Pinigus man dabar reikės įnešti į banką, kainuos ir pavedimai. Jei darai jį banko viduje, tai atsieina 23 centus, jei į kitą banką – 41 centą. Tai yra papildomos išlaidos“, – anksčiau 15min sakė 3 parduotuves Jurbarke turintis Gintaris Stoškus.
Tuo metu Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos vadovė Nijolė Uinskienė nesutiko, kad žingsnis sumažins šešėlį.
„Kodėl aš, suprekiavusi savo parduotuvėje, negaliu atsiskaityti iš kasos ir iš karto pasiimti naujos produkcijos? Kur čia juodi pinigai? Ekonomiką išmanančiam žmogui tai yra nesuprantama“, – spalio pradžioje sakė N.Uinskienė.
Šis ribojimas šiuo metu taikomas ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Graikijoje visiems sandoriams taikomas 500 eurų grynaisiais ribojimas, Italijoje nuo šių metų sausio – 1000 eurų. Latvijoje tiek gyventojams, tiek įmonėms taikomas 7,2 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas. Be to, grynieji neleidžiami, jeigu tai susiję su nekilnojamojo turto sandoriais.