Kol vieni pokyčiams ruošiasi kruopščiai ir sudarinėja veiksmų planus, kiti leidžiasi į avantiūrą ir tikisi geriausio. Personalo valdymo ekspertai įvardija ir priežastis, dėl ko priimamas sprendimas keisti darbą.
„Tiek pasilikimo darbe, tiek ir išėjimo iš jo priežastys priklauso nuo individualių lūkesčių, asmeninių ir organizacijos tempo bei esamų darbo sąlygų. Geri darbuotojai išeina dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl organizacijos kultūros, darbo vietos atitikimo, komandos dinamikos ar asmeninių aplinkybių: spartaus augimo, didesnių iššūkių ieškojimo ar karjeros pokyčių. Šios priežastys būna labai asmeniškos ir įvairios“, – sako „Omnisend“ talentų pritraukimo specialistė Indrė Padegimienė.
Keisti darbą – normalu, bet ne per dažnai
Pasak I.Padegimienės, darbo vietos keitimas priklauso nuo ekonominės veiklos šakos, tačiau keičiant darbą kas 8–12 mėnesių ilgiau nei trejus metus iš eilės gali kilti problemų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jaunesni, iki 24 metų amžiaus darbuotojai darbą vidutiniškai keičia kas 8–15 mėnesių, o 25–34 metų – beveik kas tris metus.
„Nors ilgalaikis darbas vienoje įmonėje šiuo metu nėra toks paplitęs kaip anksčiau, darbo keitimas kas metus ar dažniau gali reikšti nesugebėjimą įsipareigoti vienai organizacijai, darbo vietai ar komandai. Tuo metu darbo keitimas maždaug kas dvejus metus dažnai vertinamas teigiamai: tai rodo žmogaus lankstumą ir norą įgyti įvairiapusiškos patirties“, – komentuoja personalo ekspertė.
Kalbant apie patirtį, pašnekovė mano, kad kiekvienas žmogus gali įgyti skirtingos patirties naujame darbe ar kitoje veiklos srityje. Tačiau tai, anot jos, priklauso žmogaus asmenybės ir jo gebėjimų.
„Kol vieni žmonės mokosi greitai arba ieško nuolatinių iššūkių, kitiems labiau patinka stabilus, lėtesnio tempo darbas. Patirties galima įgyti ir judant vertikaliai arba horizontaliai judant karjeros laiptais toje pačioje įmonėje ar veiklos sektoriuje. Tai nulemia ir skirtumus tarp įgyjamos patirties“, – paaiškina I.Padegimienė.
Nekenti darbo? Mesk!
Nagrinėjant skirtumus tarp priežasčių, kurios nulemia sprendimą išeiti iš esamo darbo, išsiskiria tiek vyrų ir moterų, tiek ir skirtingų amžiaus darbuotojų pozicijos. Jei moterys darbdavius linkusios keisti dėl karjeros, grįžtamojo ryšio ir tobulėjimo galimybių trūkumo, vyrus dažniau paveikia nemaloni darbo aplinka, lyderystės trūkumas ir chaotiška organizacija.
Jaunesnio amžiaus, iki 30 metų, specialistus darbą keisti skatina tiek neaukštas atlyginimas, tiek ir darbo nelankstumas, kai vyresni skundžiasi neefektyvia darbo kultūra. Mažiau patirties turinčius darbuotojus neigiamai veikia neįkvepianti organizacijos vizija, žemas atlyginimas ir per aukšti veiklos tikslai, o ilgiau dirbančius atbaido karjeros galimybių trūkumas ir chaotiškai veikianti organizacija, atskleidžia tarptautinės konsultacijų bendrovės „Civitta“ atlikto tyrimo duomenys.
„Tiems, kurie nemėgsta savo darbo, patarimas – aiškus: kuo greičiau išeiti ir susirasti mėgstamą darbą. Darbas nemėgstamoje vietoje atima energiją ir kelia stresą tiek darbuotojui, tiek ir visai organizacijai. Vis dėlto, svarbu gerai apsvarstyti sprendimą išeiti, ypač dėl finansinio stabilumo“, – sako I.Padegimienė.
Specialistės teigimu, dirbantieji informacinių technologijų (IT) sektoriuje ir svarstantieji apie darbo keitimą, nurodo tapačias priežastis, kurios paskatintų juos keisti darbą. Jei netenkinantis atlyginimas yra bene svarbiausias aspektas, galintis priversti keisti darbą, „Civitta“ tyrimo duomenimis, ne ką mažesnė dalis – 2 iš 5 – apklaustų IT specialistų pasigenda aiškių karjeros galimybių.
„Kalbant apie paaukštinimą, jei suprantate karjeros savo organizacijoje perspektyvas ir vadinamuosius „laiptus“, turite gerų darbo rezultatų ir atitinkate paaukštinimo kriterijus, turėtumėte kreiptis į savo vadovą ir inicijuoti šį pokalbį. Tačiau jei paaukštinimo procesas yra neaiškus arba neatitinka rinkos tendencijų, reikėtų atkreipti į tai dėmesį“, – teigia „Omnisend“ talentų pritraukimo specialistė I.Padegimienė.