Ugdomas nuo vaikystės
Kalbėdamas apie verslininkų atsakomybę, aktyvumą ir norą realizuoti savo idėjas, A.Zabotka pabrėžė, kad turime atkreipti dėmesį į tai, kaip šios žmogaus savybės ugdomos nuo mažų dienų: „Manau, kad verslo aktyvumą lemia verslą pradedančių žmonių novatoriškumas, ambicijos, užsispyrimas ir ilgalaikės vizijos turėjimas. O tokie dalykai greitai neįgyjami, juos galima išugdyti, šeima ir mokymo bei ugdymo įstaigos juos turėtų įskiepyti dar vaikystėje.“
Tik įvertinę šeimos ir švietimo įstaigų indėlį į jauno verslininko ugdymą, galime paklausti, kiek prisideda valstybė, kalbėjo „Invegos“ generalinis direktorius. „Taip, sudaryti palankias sąlygas verslui pradėti bei veikti turi ir valstybė. Tai, žinoma, apima ir darbo santykių reguliavimą, ir verslo priežiūros institucijų darbą, mokestinę aplinką, ir finansines paskatas“, – vardijo A.Zabotka, pateikdamas „Invegą“ pavyzdžiu, kaip efektyviai valstybė skatina smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą bei vystymąsi. Tam naudojamos vadinamosios finansinės priemonės, kurių dauguma finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšomis.
Manau, kad verslo aktyvumą lemia verslą pradedančių žmonių novatoriškumas, ambicijos, užsispyrimas ir ilgalaikės vizijos turėjimas, – teigė A.Zabotka.
Finansinės priemonės ar dotacijos?
„Invegos“ generalinis direktorius, svarstydamas apie finansinių priemonių ir dotacijų naudą, neskubėjo „nurašyti“ negrąžintinai suteikiamų lėšų. „Manau, kad turi būti sukurtos ir prieinamos įvairios finansavimo priemonės ir jų turėtų būti kuo įvairesnių, atitinkančių skirtingų vystymosi stadijų bei dydžio verslų poreikius“, – kalbėjo A.Zabotka.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu ir Europos Komisija siūlo verslą skatinti ne dotacijomis, o finansinėmis priemonėmis. Būtent jas, anot A.Zabotkos, šiandien siūlo ir ateityje galbūt kiek patobulintas siūlys „Invega“ – tai lengvatinės paskolos, pvz., iš Atviro kreditų fondo ar kitos Invegos fondo finansavimo galimybės, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą.
Tam, kad finansinės priemonės yra geresnis verslumo skatinimo ir palaikymo būdas, pritarė ir N.Mačiulis.
„Bet kokios dotacijos, subsidijos ir kitos negrąžintinai suteikiamos lėšos vienareikšmiškai neskatina atsakingai jų naudoti ar kurti maksimalios vertės. Visada atsiras tokių verslininkų, kurie negrąžintinai suteikiamas lėšas norės tiesiog „pravalgyti“, kurie neapgalvotai rizikuos. Tokie verslininkai negalvoja, kaip sukurti vertę ilgam laikotarpiui, tiesiog panaudoja tas lėšas atlyginimams mokėti ar kokioms nors einamosioms išlaidoms“, – kalbėjo ekonomistas.
„Invegos“ generalinis direktorius įvardijo dar vieną finansinių priemonių privalumą palyginti su dotacijomis ar subsidijomis – pirmosios kur kas dažniau suteikia ilgalaikę naudą. „Ekspertai paskutiniame Ūkio ministerijos užsakymu parengtame tyrime patvirtino, kad finansinių priemonių poveikis įmonėms bei šalies ekonomikai yra ilgalaikiškesnis“, – kalbėjo jis.
A.Zabotka atkreipė dėmesį ir į dar vieną itin svarbų dalyką – siūlant verslininkams finansines priemones, o ne teikiant subsidijas, atsiranda galimybė gauti taip reikalingo finansavimo didesniam smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičiui. „Tokios finansinės priemonės, kaip paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą, neiškreipia konkurencijos. Taigi įgyvendinat finansines priemones ir pasidalijus skolinimo rizika, galima paremti didesnį verslo idėjų skaičių“, – teigė „Invegos“ generalinis direktorius.
N.Mačiulis neslėpė, kad gera žinia ir tai, jog susitelkimas į finansines priemones atbaidys verslininkus, kurie neturi tikslo jiems suteiktų lėšų naudoti atsakingai. „Bijoti, kad verslininkams kris ūpas kurti savo įmonę – neverta. Aš tikiuosi, kad prarasime tą verslininkų dalį, kurie yra tiesiog oportunistai, norintys paprasčiausiai išeikvoti tas lėšas nekurdami jokios naudos“, – teigė ekonomistas ir pridūrė, kad jaunų ir tikrai perspektyvių verslininkų kitokia finansavimo forma tikrai neturėtų išgąsdinti.
Ateities perspektyvos
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas teigė kad, persiorientuoti į finansinių priemonių, o ne dotacijų pasiūlą verslui reikėtų ir atsižvelgiant į Lietuvos verslo perspektyvas. „2014–2020 metų finansinis laikotarpis, ko gero, yra paskutinis, kai Lietuva gaus tokią didelę Europos Sąjungos paramą. Kito dešimtmečio pradžioje pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, jau būsime priartėję prie Europos vidurkio, todėl gausime jau mažesnę paramą. Taigi turime kone paskutinę galimybę paskirstyti lėšas taip, kad jas gautų tos įmonės, kurios padidins savo konkurencingumą ir duos naudos ilgą laiką.“
Taigi turime kone paskutinę galimybę paskirstyti lėšas taip, kad jas gautų tos įmonės, kurios padidins savo konkurencingumą ir duos naudos ilgą laiką, – kalbėjo N.Mačiulis.
„Būtent finansinės priemonės skatina verslininką galvoti, kaip investuoti ne nuostolingai, priverčia į gautų lėšų panaudojimą pažiūrėti atsakingiau, o tai, aišku, leidžia tikėtis geresnių rezultatų“, – neabejojo N.Mačiulis.
Galiausiai, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad skirstydama struktūrinių fondų lėšas valstybė tam tikra prasme irgi tampa įmonės akcininke, taigi – privalu skatinti atsakingą tų pinigų panaudojimą.
„Finansinės priemonės verslui leidžia sumažinti investicijų kainą ir pritraukia daugiau privačių investicijų, suteikia impulsą naujoms darbo vietoms kurti, tokiu būdu skatina ir bendrojo vidaus produkto augimą“, – teigiamas minėtos finansavimo formos puses toliau vardijo A.Zabotka. Anot „Invegos“ direktoriaus, per 4 metus, įgyvendinant Verslumo skatinimo priemonę, sukurta daugiau nei 1700 naujų darbo vietų. Veiksmingai veikia paskolų garantijų teikimas, derinant jas su kitomis finansinėmis paskatomis.
„Invegos“ generalinio direktoriaus nuomone, labai svarbu mokantis iš ankstesnių finansinių periodų pasiruošti kuo geriau išnaudoti būsimas ES struktūrinių fondų investicijų lėšas. Siūloma jas paskirstyti tinkamai, prisidedant prie ilgalaikių bei ilgalaikę vertę kuriančių idėjų ir taip investuojant į Lietuvos verslo ateitį.
