Kaip padidinti vartotojų sąmoningumą ir paskatinti verslus bei mokslininkus kurti naujus tvarius sprendimus? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma Valstybinio patentų biuro (VPB) organizuotoje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir tvarumas šiuolaikinėje ekonomikoje: iššūkiai ir galimybės“.
Pasak VPB direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės, jei norime, kad verslas kurtų daugiau tvarių sprendimų, pirmiausia mes, vartotojai, turime juos rinktis ir pirkti.
„Tvarūs inovatyvūs sprendimai dažnai yra brangesni. Tačiau svarbu užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės kūrėjai gautų grąžą už savo darbą ir kuriamas inovacijas. Tik esant visuomenės interesui, kūrėjų ir verslo bendradarbiavimui, efektyviai intelektinės nuosavybės apsaugai ir teisių gynimui, verslai bus motyvuoti toliau investuoti į naujus sprendimus ir produktus, kurie prisidės prie tvaresnės ateities kūrimo“, – pastebi L.Mickienė.
Lyderystę perėmė Kinija
Konferencijoje dalyvavę pranešėjai atkreipė dėmesį, kad lenktynėse dėl lyderystės klimatui neutralių technologijų kūrimo laimi Kinija. Nors ši šalis yra atsakinga už didžiausią dalį pasaulyje sukuriamos taršos, kartu yra ir didžiausia technologijų, galinčių šias problemas išspręsti, tiekėja.
Pranešimą skaičiusi Inovacijų agentūros Proveržio departamento „GreenTech Hub“ vadovė Teresė Škutaitė pažymėjo, kad lenktynės jau įsibėgėjo, tačiau Europa vis dar yra prie starto linijos.
„Kol Kinija stato išskirtinės pažangos saulės plokštes, JAV kuriami geriausi dirbtinio intelekto sprendimai, Europos Sąjungoje (ES) tuo metu randasi plastikiniai buteliukai su nenuimamu kamšteliu. Štai taip mes atrodome pasauliniame technologinių inovacijų kontekste. Praeityje ES buvo stipri žaidėja, bet šiandien nebeturi ko pasiūlyti, kalbant apie esminius sprendimus, kurie keistų ateities ekonomiką“, – pastebi T.Škutaitė.
Tvarūs inovatyvūs sprendimai dažnai yra brangesni.
Viena pagrindinių to priežasčių – Europos mokslininkai ir išradėjai per mažai bendradarbiauja tarptautiniu lygiu. Būtinybę suvienyti jėgas akcentavo ir Europos patentų tarnybos vyriausioji tvarumo specialistė Roberta Romano-Götsch. Ši tarptautinė organizacija daug dėmesio skiria švietėjiškai veiklai – organizuoja mokymus, yra sukūrusi specialią platformą, kurioje verslas gali susipažinti su mokslo išradimais ir taip atrasti vieni kitus.
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas
Lietuvos universitetai minimi tarp tų, kurie Europoje aktyviai patentuoja savo išradimus. VPB organizuotos konferencijos diskusijoje dalyvavusi KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė pastebėjo, kad net 98 proc. KTU mokslininkų sukurtų išradimų atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos iškeltus darnaus vystymosi tikslus.
„Mokslo institucijos yra vieta, kur verslas gali ateiti ir ieškoti sprendimų, kurie jau yra sukurti arba kurti juos drauge bendradarbiaudami su mokslininkais. Universitetai turi labai didelį potencialą, svarbu, kad verslas norėtų ir nebijotų kreiptis“, – sako G.Žėkienė.
Anot jos, šiais metais KTU pasirašė 20 sutarčių su įmonėmis, suteikdami joms teisę naudotis universiteto intelektinės nuosavybės teisėmis komercializuojant ir plėtojant rinkai reikalingus sprendimus. 60 proc. pajamų, gautų iš komercializavimo, skiriama mokslininkams.
Sprendimą pradėti patentuoti savo inovacijas lemia įvairios aplinkybės, tarp jų ir neigiamos patirtys. Savo istorija renginyje pasidalijo ir „Oxylabs“ tvarumo vadovė Urtė Karklienė.
„Čia galioja gerai žinomas morkos ir botago principas. Inovacijų vertė dažnai suvokiama per jų indėlį į įmonės augimą. Tačiau mūsų atveju sprendimą patentuoti paskatino ne tik siekis apsaugoti savo technologijas, bet ir konkretus įvykis: konkurentai iš Izraelio iškėlė mums bylą Amerikoje dėl savo turimo patento. Ši patirtis aiškiai parodė, kad neturinti patento įmonė lieka mažiau apsaugota. Tai tapo viena iš pagrindinių paskatų imtis veiksmų“, – prisimena U.Karklienė.
Nuo „greenwashingo“ iki „eco brandingo“
Konferencijoje pranešimą skaičiusi ES intelektinės nuosavybės tarnybos Ekonomikos ir duomenų žvalgybos tarnybos ekonomistė Carolina Arias Burgos teigė, kad Europoje kasmet daugėja naujų prekių ženklų, susijusių su tvariomis prekėmis ir paslaugomis. Jie sudaro apie 20 proc. visų prekių ženklų, kurių senajame žemyne kasmet registruojama daugiau kaip 100 tūkst.
Kita konferencijos dalyvė advokatė Justina Nikė atkreipė dėmesį, kad prekių ženkluose ar šūkiuose atsispindintis „žaliasis įvaizdis“ ne visuomet toks yra turinio prasme. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kas antras prekių ženklas ar teiginys apie žaliąsias prekės savybes yra klaidinantis.
„Svarbu atskirti, kad aplinkosaugine prasme žaliasis prekių ženklas yra ne išraiškos forma, o turinys. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba yra išskyrusi apie 900 žaliąjį kursą atitinkančių prekių bei paslaugų. Šias prekes bei paslaugas žymintys prekių ženklai ir yra žalieji prekių ženklai, net nepriklausomai nuo to, kokios spalvos vizualine kalba jie kalba“, – sako „AAA Law“ advokatų kontoros advokatė, patentinė patikėtinė.
Tiesa, tvarumo ekspertė U.Karklienė teigia, kad dabar verslai, bijodami būti apkaltinti žaliuoju smegenų plovimu („greenwashingu“), pereina prie naujos – žaliojo nutylėjimo („greenhushing“) strategijos.
„Gali būti, kad verslas daro labai gražių veiksmų, bet bijo apie tai pasakyti, jog nesulauktų kaltinimų. Ir šiandien tai jau yra problema, nes kai nėra kalbama apie teigiamus pokyčius, mes nešviečiame visuomenės, neįkvepiame kitų keistis“, – pastebi „Oxylabs“ atstovė.
Savo ruožtu Martynas Švarcas, agentūros „MVP sprendimai“ grafikos dizaineris ir komunikacijos specialistas, atkreipė dėmesį, kad net ir labai maži pokyčiai gali padaryti didelę įtaką. Jo teigimu, tokį teiginį puikiai iliustruoja „eco-branding“ koncepcija, kai prekės ženklo kūrimas gali būti derinamas su atsakingu resursų naudojimu.
„Pavyzdžiui, „Starbucks“ 2013 m. įgyvendintas naudojamo dizaino supaprastinimas sumažino sunaudojamo rašalo kiekį vienam spaudiniui nuo 0,06 ml iki 0,0228 ml. Šis pokytis leido sutaupyti daugiau nei 1 000 litrų rašalo per metus, spausdinant logotipą ant 670 mln. puodelių. Tuo metu vieno rašalo litro kaina svyravo nuo 400 iki 2 500 JAV dolerių. Manau, matematika – akivaizdi“, – sakė M.Švarcas.
Kraupių istorijų įtaka ir įkvepianti jaunoji karta
VPB organizuotoje konferencijoje dalyvavusi rinkodaros projektų vadovė bei „Instagram“ paskyros @mondayjazz kūrėja Aistė Svarauskaitė atkreipė dėmesį, kad eiti tvarumo link gali kiekvienas, pradėdamas nuo mažų žingsnelių. Socialiniuose tinkluose kalbėdama apie padirbtas prekes, ji sako pastebėjusi, kad keistis labiausiai motyvuoja tikros istorijos.
„Daugeliui moterų atrodo, kas čia tokio, kad nusipirksiu padirbtą rankinuką. Bet kai tu jai papasakoji, kad 2015 metais Prancūzijoje „Charlie Hebdo“ redakcijoje įvykdytas teroro išpuolis buvo surengtas už pinigus, gautus parduodant padirbtus sportinius batelius, žmonėms susidėlioja prioritetai“, – sako A.Svarauskaitė.
Anot jos, didžioji dalis pirkėjų padirbtus daiktus įsigyja sąmoningai, trokšdami įgyti tam tikrą statusą, kurį jam suteikia didieji prekių ženklai ar garsių dizainerių vardai. Neturėdami pakankamai pinigų originaliems daiktams, jie renkasi padirbtus.
VPB direktoriaus pavaduotoja L.Mickienė šiame kontekste atkreipia dėmesį į statistiką. Vien tik ES drabužių pramonė per metus dėl klastočių netenka 12 mlrd. eurų teisėtų pardavimo pajamų bei nesukuria 160 tūkst. darbo vietų.
Konferencijos pranešėjai sutartinai pabrėžė – tik pasirinkdami originalius produktus galime užtikrinti tvarų progresą – tai ne tik stiprina valstybės ekonomiką, bet ir sudaro sąlygas kurti daugiau inovatyvių bei aplinkai draugiškų sprendimų. Be to, taip galima sumažinti ir nusikalstamos ar net teroristinės veiklos finansavimą.
Tai, kad teigiamas pokytis jau vyksta ir ateityje, klastotės, tikėtina, bus vis mažiau aktualios, vienoje iš konferencijos diskusijų akcentavo Patentinių patikėtinių instituto vadovė, patentinė patikėtinė ir TRINITI JUREX advokatė Vilija Viešūnaitė. Jos teigimu, intelektinės nuosavybės apsauga ir tvarumas gali eiti koja kojon, tačiau būtina išlaikyti balansą tarp inovacijų skatinimo ir kūrėjų teisių apsaugos.
Teisininkė akcentavo ir švietimo svarbą, nes vartotojai, įskaitant jaunimą, turi suvokti, kokią žalą daro padirbinių pirkimas, ir kodėl svarbu rinktis originalius, kokybiškus gaminius.
Tiesa, V.Viešūnaitė pažymėjo, kad šiuolaikinė jaunoji karta demonstruoja atsakingesnį požiūrį į prekių ženklus ir jų vartojimą, o tai suteikia vilties.
„Jaunimas, kiek man tenka stebėti vaikus, į prekių ženklus reaguoja visiškai kitaip – jie vertina juos, bet tai nebėra tik asmeninio poreikio patenkinimas. Jie daug atsakingiau žiūri į pirkinius. Pavyzdžiui, mano vaikas, absoliutus futbolo komandų gerbėjas, pamatęs Turkijoje parduodamus futbolo marškinėlius, iš pradžių susižavėjo: „Mama, o kiek marškinėlių!“ Tačiau, suabejojęs jų autentiškumu, pats nusprendė: „Jeigu jie netikri, niekada jų nepirksiu.“ Tai parodo, kad jaunoji karta pradeda galvoti apie kokybę ir vertę kitaip“, – apibendrino V.Viešūnaitė.
