Nors praėjusiais metais finansavimas sumažėjo, nes dėl koronaviruso pandemijos sumažėjo naftos paklausa, ataskaita rodo, kad finansavimas vis dar buvo didesnis nei 2016-aisiais, praėjus metams po Paryžiaus susitarimo pasirašymo, kai šalys sutiko mažinti anglies dioksido išmetimą, kad apribotų pasaulinės temperatūros kilimą.
„Bendra iškastinio kuro finansavimo tendencija per pastaruosius penkerius metus vis dar eina neteisinga linkme“, – sakoma nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Rainforest Action Network“, „BankTrack“, „Oil Change International“ ir „Sierra Club“, ataskaitoje.
Ataskaitoje reikalaujama, kad „bankai nustatytų politiką, kuri įtvirtintų 2020 metais fiksuotą iškastinio kuro finansavimo nuosmukį, siekiant užtikrinti, kad 2021 metais nebūtų grįžta prie įprasto verslo modelio“.
Ataskaita parodė, kad praėjusiais metais JAV bankai išliko didžiausi iškastinio kuro bendrovių finansuotojai, o pirmąją vietą užėmė „JPMorgan Chase“, po kurio rikiavosi „Citi“ ir „Bank of America“.
Ir nors šių bankų finansavimas iškastinio kuro pramonei šiek tiek sumažėjo, Prancūzijos bankai, ypač „BNP Paribas“, padidino savo paramą.
Italijos „UniCredit“ pelnė aukščiausius įvertinimus už iškastinio kuro finansavimo ribojimo politiką, nors ataskaitoje pažymėta, kad bankas uždirbo tik pusę galimų taškų.
Pasak nevyriausybinių organizacijų grupės, išvados pabrėžia „kad bankų sektorius vis dar nėra įsipareigojęs visiškai atsisakyti iškastinio kuro finansavimo“.
Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad daugelis bankų, kaip ir šalių vyriausybės ir įmonės, prisiima įsipareigojimus iki 2050 metų sumažinti grynąjį anglies dvideginio išmetimą, tačiau dar nepateikė planų, kuriuose nebūtų remiamasi daugybe išlygų ir pernelyg optimistinių prielaidų apie technologinę pažangą.
„Nė vienas bankas, prisiimantis įsipareigojimą dėl klimato tikslų 2050 metais, neturėtų būti vertinamas rimtai, jei jis 2021 metais dar netaiko atitinkamos politikos“, – teigė NVO.
