Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi – o jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus iš eilės, nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų.
Nors visuomenė jau nemažai žino apie sukčiavimą ir jo mastą, tačiau piktavaliai išranda vis naujų, sunkiau atpažįstamų apgaulės metodų. Kai kuriais iš jų pričiumpami net ir palyginti atsargūs asmenys, kurie jau žino, kad atidarinėti įvairiais kanalais siunčiamų įtartinų nuorodų – nevalia. Bet jei gaunamas pranešimas apie neapmokėtą komunalinę paslaugą?..
„Mūsų nariai nuolat stebi ir analizuoja sukčių elgseną, tad galime patvirtinti, kad vasarą sukčiams tikras darbymetis – žmonės labiau atsipalaidavę, daugiau keliauja, padaugėja mokėjimų už skrydžių bilietus, apgyvendinimo įstaigų paslaugas, ir visame šiame smagiame kontekste savo juodąsias nišas susiranda nusikaltėliai, siekiantys išvilioti žmonių pinigus ar konfidencialius duomenis.
Raginame neprarasti budrumo nė vieną akimirką – yra pavyzdžių, kai į sukčių pinkles įkliūva ir skaitmeniniu atžvilgiu išsilavinę žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Apsisaugoti nuo šių atakų gali padėti nuolatinis atidumas, kritiškas bet kokių gaunamų pranešimų vertinimas ir dėmesys viešai skelbiamai informacijai apie sukčiavimo būdus“, – pabrėžia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Lietuvos bankų asociacijos nariai atkreipia dėmesį į naujas piktavalių veikimo schemas. Štai keletas iš jų.
Hidrauliniai bandymai ar sukčių ataka?
Daugelis gyventojų jau yra susidūrę ir atpažįsta melagingus laiškus ar SMS žinutes, kurias sukčiai siunčia apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis ir ragina neva susimokėti už komunalines paslaugas. Tačiau sukčiai ėmė gilinti „specializaciją“ ir nusitaikė į gyventojus, kurių namuose dėl hidraulinių vamzdynų bandymų atjungiamas karštas vanduo.
Gyventojus, kurių namuose planuojama reguliariems hidrauliniams bandymams išjungti karšto vandens tiekimą, piktavaliai nesunkiai atrenka oficialiose svetainėse, kuriose pranešama apie numatomus darbus. Socialiniuose tinkluose atradę ir asmeninius duomenis, sukčiai žmonėms išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo gyventojui atjungiamas karštas vanduo.
Nepasitikrinę informacijos oficialioje paslaugų tiekėjo svetainėje apie vykdomus darbus, gyventojai įkliūva į pinkles ir „apmoka“ sąskaitą, tiksliau, papildo sukčių pinigines.
Ekspertai pabrėžia: nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su prisijungimo nuorodomis. Tai – pirmas požymis, kad informacija melaginga. Be to, sukčiai spaudžia gyventojus veiksmą atlikti skubiai – tai irgi turi kelti įtarimą. Atsidūrus tokio sukčiavimo taikinyje ir išvengus apgaulės, rekomenduojama apie tai pranešti įstaigai, kurios vardu siunčiami melagingi pranešimai, ir policijai. Taip kitiems žmonėms padėtume išvengti piktavališkų atakų.
Pigesni skrydžių bilietai: tai gali būti ir spąstai
Planuodami vasaros keliones, apdairūs atostogautojai stengiasi paieškoti patrauklesnių oro linijų pasiūlymų. Finansinio raštingumo atžvilgiu, tai išmintingas elgesys – sutaupyti išties galima. Tačiau tai, kaip veikia įvairios skrydžių bilietų pardavimo platformos, jau tapo gardžiu kąsniu sukčiams.
Nusikaltėliai, perpratę tiek tokių platformų veikimo būdą, tiek žmonių elgesį, imasi savo veiksmų – sukuria ypač tikroviškas pigių skrydžių svetaines, jas reklamuoja paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir siūlo didžiules nuolaidas. Netikros skrydžių svetainės itin pavojingos, kadangi pirkdami lėktuvų bilietus žmonės įpratę pateikti pačius asmeniškiausius duomenis – jie gali būti nutekinti. Taigi, pigių bilietų paieškos gali baigtis apgaule ir pavogtais duomenimis.
Įsigijus lėktuvo bilietus netikrose svetainėse taip pat sulaukiama prašymų koreguoti užsakymą, keisti duomenis, pavyzdžiui, sumokėti papildomai, pakeisti vardą – kitaip skrydis neva bus atšauktas. Tačiau skrydis net ir neegzistavo, o piktadariai, gavę pinigus, išnyksta.
Su kelionėmis susiję ir suklastoti skelbimai „Booking“ ar „Airbnb“ platformose, kai gyventojai įtikinami už paslaugas atsiskaityti ne per oficialias platformas, o už jų ribų. Jei nakvynės pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis, griežtai perspėjama to nedaryti – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas.
Didelė sukčių koncentracija socialiniuose tinkluose
Vienas naujesnių sukčiavimo metodų – atvejai, kai gyventojai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir kliento vardu prie interneto banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą.
Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai sukuria suklastotą kredito įstaigos profilį – naudoja pavadinimą, kredito įstaigos logotipą ar netgi atsiunčia melagingą kredito įstaigos valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčiavimo auka. Tokio pokalbio motyvas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią, sukčių sėkmės atveju, gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams.
Kai kurios kredito įstaigos fiksuoja, kad net 61 proc. sukčiavimo atvejų prasideda „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, tad itin budriems reikėtų būti leidžiant laiką ir bendraujant „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ platformose. Taip pat išskiriama ir „Facebook“ skiltis „Marketplace“, kurioje itin dažnai talpinami fiktyvūs parduodamų daiktų skelbimai prašant išankstinio apmokėjimo.
Tokios istorijos aiškiai parodo, kad sukčiai seka tendencijas ir aktualijas, įvairių įmonių, valstybinių įstaigų veiklą ir ieško nišų, kurios leistų apgauti kuo daugiau žmonių. Jų naudojamos schemos sudėtingėja, todėl kritinis mąstymas ir griežta socialinių tinklų higiena turi tapti žmogaus palydovu kiekviename žingsnyje. Būtina prisiminti, kad duomenų apie prisijungimus prie interneto banko, PIN kodų negalima perduoti niekam. Bankai, kredito unijos ir policija tokios informacijos iš gyventojų neprašo niekada.
Lietuvos bankų asociacija ragina gyventojus, patyrusius sukčių atakas, informuoti policiją. Anonimiškai informacija apie sukčių naudojamus metodus galima pasidalinti el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Išmokti atpažinti sukčius padės interneto svetainė.
