Skurstantieji sostinę palieka
Antradienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimantas Pabedinskienė, ragindama savivaldybių administracijas ir merus skurstančias šeimas paremti nepanaudotomis piniginės socialinės paramos lėšomis, priminė, jog 2015 m. liko nepanaudota 126 mln. Eur šiai paramai skirtų lėšų.
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas pripažino, kad sostinė praėjusiais metais neišnaudojo 55,6 proc. lėšų socialinei paramai, tačiau pabrėžė, jog jas naudoti gali tik įstatymuose numatytais atvejais.
Suprasti akimirksniu
- Paremti dėl padidinto MMA nukentėjusius asmenis raginamos savivaldybės
- Savivaldybės nuo pašalpų sutaupytas lėšas skiria kitai socialinei paramai
- Ar SADM siūlė didinti VRP – neaišku
- R.Lazutka savivaldybes kritikuoja dėl nejautrumo skurstančių asmenų atžvilgiu
„Tol, kol nebus pakeistas VRP dydis, tol į tuos pinigus negali pretenduoti nepasiturintys asmenys. Negalime jų paimti ir pabarstyti“, – aiškino G.Paluckas.
„Dėl padidėjusio MMA iš tikrųjų daug žmonių netenka įvairaus pobūdžio paramos, susijusios su būstu arba mokinio krepšeliu, skiriamu prieš naujus mokslo metus. Bėda ta, kad įstatymuose aiškiai įrašytas skaičius, o ne proporcija nuo gaunamų pajamų, kuomet asmuo gali pretenduoti į socialinę pašalpą“, – kalbėjo G.Paluckas, pažymėjęs, kad dabartinis VRP dydis, 102 Eur, reiškia absoliutų badą ir skurdą.
G.Palucko teigimu, socialinės pašalpos gavėjų skaičius Vilniuje iš tiesų mažėja, kadangi išgyventi gaunant dabartinį VRP sostinėje neįmanoma ir dėl to nemažai labiausiai nepasiturinčių žmonių migruoja į kaimus ar Vilniaus rajoną.
„Nuo 2014 iki 2016 m. socialinės pašalpos gavėjų skaičius Vilniuje sumažėjo apie 30 proc. ir šiuo metu siekia apie 17 500 asmenų“, – teigė Vilniaus mero pavaduotojas, pažymėjęs, jog socialinės pašalpos gavėjų gretas retina ir griežtesnis socialinės paramos skyriaus darbas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams.
Ministerija nedaugžodžiauja
G.Paluckas tikino, kad sutaupytos socialinės paramos lėšos yra skiriamos kitoms įvairias socialines paslaugas skirstančioms įstaigoms.
Paklaustas, kaip vertina A.Pabedinskienės siūlymą savivaldybėms remti nepasiturinčius gyventojus iš nepanaudotų lėšų, Vilniaus mero pavaduotojas teigė negalintis komentuoti ministrės pasisakymo.
Antro pagal gyventojų skaičių Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė teigė, jog laikinojoje sostinėje 2015 m. liko 51,5 proc. socialinei paramai skirtų lėšų.
„Tačiau jos buvo panaudotos kitai socialinei paramai ir kitoms savivaldybės reikmėms“, – paaiškino A.Sudžiuvienė, pažymėjusi, kad šiuo metu atsakyti, kiek žmonių nukentėjo dėl padidinto MMA nurėžtų socialinių išmokų per anksti, o konkretus skaičius bus matomas tik spalį.
„Dėl MMA ir NPD didinimo tarėsi ir sprendimus priėmė Politinė taryba (valdančiosios koalicijos, – red. past.), kuri turėjo apsvarstyti ir VRP didinimo klausimą“, – toks buvo SADM atstovų atsakymas raštu į 15min klausimą, kodėl nebuvo nuspręsta pasiūlyti pakelti VRP prieš padidinant MMA.
Į 15min klausimą, ar SADM siūlė politinei tarybai svarstyti VRP didinimo klausimą, atsakyta nebuvo.
Galima paremti kitais kanalais
Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka dabartinę susiklosčiusią situaciją vadina chaotiško šalies valdymo pavyzdžiu, kuris sukelia daug bėdų. Ekonomistas įsitikinęs, kad daliniu problemos sprendimu galėtų tapti MMA, biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų, neapmokestinamo minimumo bei valstybės remiamos paramos dydžių susiejimas ir indeksavimas.
„Nedrįsčiau kaltinti SADM. Gali būti, kad jie siūlė, bet pirminiame etape buvo paprieštarauta ar iš ministerijos, ar partiniame lygmenyje. Bet tai, be abejonės, netvarka, kai taip nesuderinama“, – susidariusią situaciją kritikavo R.Lazutka.
Tiesa, jis žėrė kritiką ir savivaldybėms, aiškinančioms, kad kai kurių socialinių pašalpų jos negali skirti tol, kol vyriausybė nepadidins VRP.
„Savivaldybės gali spręsti, kam skirti paramą, o kam ne. Bet, aišku, jos paramą skiria pagal įstatymus, kuriuose apibrėžti pagrindiniai dydžiai. Nepanaudotos lėšos lieka savivaldybėms, kurios juos gali naudoti savo nuožiūra, ir yra didelis interesas dėl to pinigus taupyti, griežtinti priežiūrą“, – sakė R.Lazutka.
Socialinių išmokų dydžiai – graudžiai juokingi
SADM duomenimis, vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam socialinės pašalpos gavėjui 2015 m. Lietuvoje siekė 58,2 euro, o 2016 m. pirmą ketvirtį – 57,2 euro.
Vidutiniškai per vieną 2016 metų pirmojo ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 103,4 tūkst. asmenų – 3,6 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Vidutiniškai per vieną 2016 metų pirmojo ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 103,4 tūkst. asmenų – 3,6 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Kaip jau minėta, socialinė pašalpa priklauso tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už VRP, kurio dydis – 102 Eur vienam asmeniui.
Nemokamas maitinimas ir vienkartinė 57 Eur parama pasirengti mokyklai skiriama, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio – 153 Eur.
Ministerijos atstovai pažymi, jog įvertinus šeimos gyvenimo sąlygas, numatyta galimybė skirti nemokamą maitinimą ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, kurie apima ligą, nelaimingus atsitikimus, maitintojo netekimą, bei kuomet asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar vaikus augina neįgalūs asmenys.
Kuomet šeimos nariui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (153 Eur), tuomet yra gaunama išmoka vaikui.
Praėjusiais metais daugiausiai nepanaudotų socialinei paramai skirtų lėšų turėjo Akmenės raj. (71,9 proc.), Šiaulių miesto (66,6 proc.), Šilalės raj. (70,8 proc.), Švenčionių raj. (66,8 proc.), Kretingos raj. (66,5 proc.) ir Raseinių raj. (65 proc.) savivaldybės.
Mažiausiai nepanaudota lėšų buvo Rokiškio raj. (38,7 proc.), Kalvarijos raj. (37,8 proc.), Biržų raj. (37,3 proc.) bei Neringos mieste (18,9 proc.).
