„Vertinant Europos Sąjungos šalių ekonominį potencialą, labiausiai dėl sankcijų Rusijai nukraujavo Lenkija ir Baltijos šalys. Bremeno ir Leipcigo universitetai gamybos Vokietijoje nuosmukį dėl sankcijų 2014-2015 metais įvertino 13,5 mlrd. Eur, o tai atitinka 60 tūkst. darbo vietų praradimą“, – tvirtina W.Buchelė, kurio straipsnį išspausdino laikraštis „Handelsblatt“.
„Europos Komisija ES šalių nuostolius dėl sankcijų 2014 ir 2015 metais įvertino 90 mlrd. Eur, o Rusijos vyriausybė juos skaičiuoja 40 mlrd. JAV dolerių per metus. (...). ES sankcijos Rusijai dabartinėmis apimtimis galios iki 2017 metų sausio pabaigos. Kitą savaitę bus sprendžiama dėl jų pratęsimo, sumažinimo ar sugriežtinimo, keičiantis Baltųjų rūmų šeimininkui. Atėjo laikas blaiviai vertinti sankcijų padarinius“, – pabrėžia Vokietijos verslo organizacijos vadovas.
Anot W.Buchelės, sankcijos žalingos ir kitų Rusijos kaimynių ekonomikoms, taip pat ir Ukrainos, tačiau Krymo statusas dėl jų nepasikeitė.
Prekybinį embargą Rusija paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodama Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas po Krymo aneksijos.
Pirmaisiais Rusijos sankcijų galiojimo metais jos buvo taikomos kai kuriems maisto produktams iš JAV, ES, Australijos, Norvegijos ir Kanados. Po metų šį valstybių sąrašą papildė prie antirusiškų sankcijų prisijungusia Albanija, Juodkalnija, Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016-ųjų – Ukraina.
