Vaiko gimimas
Gimus vaikui tėvai turi tiek rūpesčių ir džiaugsmų, kad toks formalus dalykas, kaip kūdikio gimimo įregistravimas, atrodo mažai reikšmingas ir galintis palaukti. Tačiau šią procedūrą – vaiko gimimo įregistravimą – privalu atlikti per tris mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.
Suprantama, kad šeimoje atsiradus naujagimiui ir gyvenimui, regis, apsivertus aukštyn kojomis, tėvai tuo laikotarpiu mažiausiai nori varstyti institucijų duris. Tačiau dabar to daryti jau ir nereikia. Europos Sąjungos fondų lėšomis sukurtoje MEPIS interneto svetainėje gyventojai ras ne vieną aktualią paslaugą, kuri leis sutaupyti laiko ir atlikti procedūras kur kas greičiau ir operatyviau.
Viena iš tokių – ir vaiko gimimo įregistravimas. Per elektroninę bankininkystę prisijungę ar su elektroniniu parašu prisijungę prie minėtos svetainės tėvai minėtą procedūrą gali atlikti per kelias minutes.
MEPIS svetainė itin aktuali ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Elektroninė platforma suteikia galimybę įregistruoti ir vaikų, gimusių ne Lietuvoje, gimimą. Nuotoliniu būdu metrikacijos elektroninėje svetainėje galima įregistruoti ir tėvystės pripažinimą, o taip pat – prašyti įregistruoti vaiko liudijimą po įvaikinimo įregistravimo.
Nuo santuokos iki ištuokos
MEPIS sistema naudinga ir tiems, kurie artimiausiu metu planuoja susituokti, mat čia galima patikrinti dokumentus, reikalingus santuokos prašymui pateikti. MEPIS ir šiuo klausimu aktualus emigrantams, mat svetainėje galima įregistruoti ne tik Lietuvoje bažnyčios numatyta tvarka sudarytas, bet ir užsienyje įvykusias santuokas.
Metrikacijos durų nebereikia varstyti ne tik dėl santuokos įregistravimų ir liudijimų, bet ir sutuoktiniams nusprendus nutraukti santuoką. Prisėdus prie kompiuterio galima įregistruoti ir patį santuokos nutraukimo faktą, ir gauti ištuokos liudijimą.
Nuo mirties iki vardo keitimo
Vaikų gimimai, santuokos ir ištuokos – dar ne visos metrikacijos elektroninio portalo gyventojams teikiamos paslaugos. Per kelias sekundes prisijungę prie MEPIS sistemos galite gauti informaciją apie vardo, pavardės ar tautybės keitimą, o jau pasiryžę tokiam žingsniui neatsitraukus nuo kompiuterio jį ir pradėti.
Nutikus nelaimei, netekus artimo žmogaus, kartu su liūdesiu artimuosius užgula ir nemenka administracinė našta. Privalu sutvarkyti dokumentus, rūpintis artimojo laidojimu. Tačiau dabar vykti į metrikacijos skyrių dėl mirties įregistravimo jau nebūtina, tai galima atlikti elektroniniu būdu. MEPIS sistemoje suteikiama galimybė užregistruoti ir užsienyje mirusio asmens mirtį.
Paslaugos populiarėja
MEPIS paslaugų populiarumas Lietuvoje stabiliai auga. Pavyzdžiui, per 2014 metus per MEPIS iš viso buvo gauti 4 772 prašymai, 2015 metais – 6 308 prašymai, o 2016 metais (iki vakar dienos) – jau 7575 prašymai, t.y. beveik 17 proc. daugiau negu pernai ir 37 proc. daugiau negu 2014-aisiais.
Aktyviausiai MEPIS naudojasi vilniečiai – jų pateikiami prašymai kasmet sudaro arti 60 proc. nuo visų per MEPIS paduodamų prašymų.
Labiausiai naudojamasi vaiko gimimo registracijos paslauga. Pvz., šiemet MEPIS pagalba buvo užregistruoti 3129 gimę vaikai (palyginimui: pernai MEPIS pagalba užregistruotas 2023 vaikų gimimas, o 2014 metais – 1423). Kadangi kasmet gimstančių vaikų skaičius yra daugmaž stabilus, matome, jog gyventojų naudojimasis šia elektronine paslauga pamažu ir nuolat aktyvėja.
Priežasčių, kodėl kai kurie žmonės dar aktyviai nesinaudoja e.paslaugomis, o tuo tarpu ir MEPIS, pasak VĮ Registrų centro atstovės Kristinos Petrošienės, gali būti įvairių. „Viena priežasčių gali būti tai, kad, sakykime, socialines pašalpas ar kitokias išmokas (pvz., laidojimo) norintys gauti asmenys atitinkamoms įstaigoms vis tiek turi pateikti „popierinius“ gimimo, mirties liudijimus. Neatmetame ir to, kad vartotojų, kurie naudojasi MEPIS paslaugomis, santykiniai skaičiai galbūt atspindi ir bendrą naudojimosi šalyje teikiamomis viešosiomis e. paslaugomis tendenciją. Pavyzdžiui, asmenų, kurie naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, Tauragės apskrityje yra 8,6 proc., o Vilniaus apskrityje – 37 proc.“, – komentavo K.Petrošienė.
Registrų centro atstovė spaudau kaip galimas priežastis įvardijo ir technologijų naudojimo skirtumus tarp kaimo bei miesto ar jaunų ir vyresnių gyventojų. Norint įveikti šiuos barjerus, pasak K.Petrošienės, būtina vykdant gyventojų švietimą, mokymus, kuriant socialinę–ekonominę gerovę kaimo ir ekonomiškai mažiau išvystytuose rajonuose.
