Eteryje šįkart vyravo bankininkystės sektoriaus atstovai – ir jų citatų, ir kalbėtojų skaičius padidėjo per pusantro karto.
Štai kaip atrodo šio pusmečio verslo nuomonės lyderių TOP30 ir jo palyginimas su praėjusių pusmečio topais.
„Neramus, neaiškumų kupinas metas, auganti infliacija įprastai generuoja itin daug žinių ir ekspertų pasisakymų. Prekybos tinklų, profsąjungų atstovai ir jų temos pirmąjį pusmetį pasitraukė į antrą planą, leisdami pirmu smuiku groti ekonomistams, bankų sektoriaus kalbėtojams. Visi esantys topo priešakyje komunikavo intensyviau, o pirmas penketukas – cituotas net po pustrečio šimto sykių daugiau su pernai pusmečiu. Pasisakymų kiekį gausino ir tendencija kalbintis vienoje publikacijoje daugiau ekspertų, žurnalistai atspindėjo daugiau įvairių nuomonių“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Pasak jo, lyderio poziciją tope užimantis Gediminas Šimkus per šį laiką cituotas beveik 800 kartų. G.Šimkus daug kalbėjo su infliacija susijusiomis temomis: palūkanų normų didinimą, PVM lengvatas verslui, MMA didinimą, NT mokestį gyventojams, Valstybės parengto antiinfliacinio paketo vertinimą bei karo poveikį Lietuvos ekonomikai.
NT kylančios kainos atvėrė erdvę pasisakymams
Situacija nekilnojamojo turto rinkoje, temos apie kainų pasiutpolkę ir galimai besiformuojantį naują kainų burbulą pirmąjį pusmetį sukūrė erdvę gausesniems šios srities ekspertų pasisakymams.
„Nekilnojamojo turto aktualijos, matome, tope leido iškilti dviem kalbėtojams: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovui Mindaugui Statulevičiui ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentui Daliui Gedvilui. Pirmasis diskutavo apie NT mokestį ir karo įtaką NT rinkai, požiūrį į naują Žemės įstatymą. Antrasis dalinosi savo įžvalgomis apie statybų kainų indeksavimą, statybininkų pagalbą atstatant Ukrainą, prievolę statomuose projektuose įrengti slėptuves“, – sakė L.Spėčius.
COVID-19 tema išsikvepia
Šį pusmetį nuslopus koronaviruso temai, 15 proc. sumažėjo mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų pasisakymų. Nors ryškūs šio sektoriaus kalbėtojai iš „Maxima“, IKI, „RIMI“ ir „Lidl“ toliau komunikavo intensyviai, kainų, infliacijos temoje spurtavę ekonomistai topo sąraše gerokai paslinko prekybininkų atstovus žemyn.
„Tiek iš komunikacijos monitoringo duomenų, tiek iš mūsų vasarą atliktą Karo barometro fiksuojame, jog šiuo metu pagal svarbą pandemiją gerokai lenkia nerimas dėl karo ir infliacijos bei kainų. Atitinkamai, ir žiniasklaidoje poreikis skelbti pandemijos naujienas apmažo, šią temą ėmė keisti pasisakymai apie kainų augimą, infliaciją, daug dėmesio skirta darbuotojų motyvacijai“, – teigė ekspertas.
„Kantar“ ekspertas taip pat pastebi, jog mažmeninėje prekyboje kaip jokiame kitame sektoriuje itin aktyvūs yra komunikacijos srities atstovai, vadovai komunikuoja mažiau.
„Iš dalies tai gali lemti reaktyvių komentarų kiekis. Operatyviai atsakant į žurnalistų užklausas, neretai paprasčiausia ir greičiausia tai ištransliuoti komunikacijos atstovo lūpomis. Matome, jog proaktyviame turinyje – pvz., kalbant apie patarimus, tendencijas, darbuotojų motyvaciją, daugiau kalba kitų padalinių vadovai arba sričių ekspertai“, – sakė jis.
Tiesa, šį pusmetį itin aktyvus buvo „Norfa“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundulis – aktyviai dalindamasis nuomone įvairių aktualijų klausimais, neretai jis užima labiau visuomenininko rolę: akcentuoja teisės aktų korekcijų poreikį, diskutuoja apie energetiką, infliaciją, ekonomikos prognozes.
Bankininkai renkasi skirtingas strategijas
Bankininkystės sektoriuje komunikacija konstruojama skirtingai – vieni bankai koncentruoja komunikaciją vieno stipraus charizmatiško kalbėtojo lūpose, kiti – paskirsto ją per kelis ekspertus. Pvz., „Luminor“ atstovų komunikacijoje 72 proc. pasisakymų sudarė Ž.Maurico citatos, SEB T.Povilauskui – 47 proc., o „Swedbank“ N.Mačiuliui – 41 procentas visų citatų.
„Abu būdai turi savo privalumų ir trūkumų: keletas turimų kalbėtojų padeda išskaidyti riziką, jeigu žmogus paliktų bendrovę, tačiau kuria mažesnį atpažįstamumą. Stiprus komunikacijos lyderis – yra gerai atpažįstamas, tas savo ruožtu, stiprina jo įtaką, sulaukia daugiau užklausų komentarams iš žiniasklaidos; iš kitos pusės, nuo tam tikros ribos toks nuomonės lyderis jau tampa savarankišku asmeniniu prekės ženklu ir su įmone tapatinamas mažiau. Kokį kelią rinktis – sprendžia įmonių komunikacijos strategai atsižvelgdami į konkrečios įmonės situaciją“, – dėstė L.Spėčius.
Prekybos ir pramogų centrai stokoja nišos reguliarumui
Nuslopus pandemijos temoms, tokioms kaip apribojimai, saugumo užtikrinimas ir pan., prekybos ir pramogų centrai neteko didelės dalies savo pasisakymų. Juos nustelbė karo, brangstančių energetinių išteklių ir kitos temos.
„Nelengva komunikuoti pramoginėmis temomis sunkmečio metu. Kita vertus, ką matome iš savo prekės ženklų tyrimų, kad sukrėtimų laikais įprasti dalykai gali padėti kurti ir tam tikros rutinos, kontrolės įspūdį. Tad verta atrasti savo ekspertizės nišas, imlias proaktyviai komunikacijai. Tai savo laiku padarė ir mažmeninė prekyba, draudimo sektorius, telekomunikacijos, sukurdami erdvės proaktyviai ekspertinei komunikacijai“, – reziumavo ekspertas.
