Nuomonės lyderių komunikacija po truputį grįžta į ramesnes vėžes. Aktyviausiai žiniasklaidoje komunikavę nuomonės lyderiai pastaruoju metu buvo Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas ir Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas, rodo „Kantar“ Verslo nuomonės lyderių tyrimas.
Per pusmetį top trisdešimtuko pasisakymų kiekis palyginti su pirmuoju pusmečiu sumažėjo beveik penktadaliu. Verslo komunikacijoje pernai antrą pusmetį tarp nuomonės lyderių vyravo ekonomistai, kaip matosi iš sąrašo, jiems tenka visas top penketukas.
„Iš penketuko šįkart iškrito Ž.Mauricas, „Luminor“ vyr. ekonomistas, tiesa, net ir sumažinęs pasisakymų kiekį antrąjį pusmetį jis komunikavo daug, tiesiog kiti – dar daugiau. Prekybos tinklų atstovai tuo tarpu kiek apmažino komunikacijos intensyvumą iš repertuaro pasitraukus covid ribojimo temoms, jų greton stojo daugiau ekonomistų. Taip pat aktyviau savo poziciją reiškė A.Romanovskis, LVK; V.Janulevičius, LPK. Profesinių sąjungų atstovė I.Ruginienė komunikavo panašiu intensyvumu, tačiau tope taip pat smuktelėjo dėl intensyvesnės kitų ekspertų komunikacijos“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
G.Šimkus, kuris pernai buvo cituotas daugiausia, pasisakė beveik 1,5 tūkst. kartų per metus. Pagrindinės jo temos buvo susijusios su sparčiai augančia infliacija, keliama palūkanų norma, šalies ekonominėmis prognozėmis. Palyginti su 2021 metais, pernai jis komunikavo intensyviau ir šoktelėjo šešiomis pozicijomis aukštyn metiniame tope, o pusmečio tope išlaikė lyderio poziciją.
Greta jo tope esantys ekonomistai A.Izgorodinas ir M.Dubnikovas daugiausiai kalbėjo apie ekonomikos ir energetikos krizę, prognozes bei perspektyvas dėl maisto kainų bei pigaus skolinimosi pabaigą.
Pateko visų prekybos tinklų atstovai
Į trisdešimtuką pateko prekybos tinklų ekspertai iš visų didžiųjų žaidėjų: „Maxima“, IKI, „Lidl“, „Rimi“ ir „Norfa“, jiems teko net trečdalis, t. y. dešimt pozicijų, tope. Aukščiausia, šešta pozicija, šįsyk teko V.Budrienei, IKI komunikacijos vadovei. Kiek už dešimtuko ribos rikiuojasi pernai spalį „Maxima“ palikusi ir iki išėjimo intensyviai komunikavusi E.Dapkienė.
Iš telekomunikacijų sektoriaus į topą pateko vienas kalbėtojas, aktyviau antrąjį pusmetį palyginti su pirmuoju komunikavęs A.Lukošius, „Tele2“ Inovacijų biuro ekspertas.
„Bendrovės „Telia“ ir „Tele2“ antrąjį pusmetį pasisakė tiek pat kartų, tačiau pastaroji daugiau citatų koncentravo vieno kalbėtojo lūpose, tai ir padėjo ryškiam atstovui patekti į topą. „Telia“ savo komunikacijoje naudoja dvigubai daugiau kalbančių ekspertų nei „Tele2“, tačiau komunikacijos apimtis turi panašias“, – akcentavo komunikacijos analizės ekspertas.
Ne ekonomistai topo viršūnėn patenka retai
Iš šešių analizuojamų sektorių daug metų aktyviausi yra bankai ir mažmeninė prekyba. Vis dėlto pirmuoju smuiku verslo komunikacijoje groja bankininkai. Iš tiriamų sektorių, 2022 metais jiems tenka 44% pasisakymų, trečdalis komunikacijos – prekybos tinklams, telekomunikacijoms kiek daugiau dešimtadalio, o likęs kiekis – draudimui, degalinėms, prekybos ir pramogų centrams.
„Ši tendencija nekelia nuostabos, nes žiūrint į mūsų tyrimo keliolikos metų istoriją, buvo tik keli pusmečiai, kai pirma vieta yra tekusi ne ekonomistams ar bankininkams. Jų verslo tematikos neretai siejasi ir su politiniu, makroekonominiu kontekstu, kas sudaro žurnalistikos ašį. Tiesa, lyderio pozicijoje yra pabuvoję E.Dapkienė („Maxima“), I.Ruginienė, LSPK, Ž.Šilėnas, LLRI ir R.Vainienė, LPĮA. Tačiau tai labiau išimtis, nei taisyklė“, – analizavo L.Spėčius.
Išskyrė neišnaudojančius potencialo
Analitikas taip pat išskyrė ir sritį, kur galimai neišnaudojamas potencialas.
„Asmeninių finansų komentatoriai turi daug potencialo, tą matėme O. Bložienės atveju – dirbdama „Swedbank“ ši ekspertė reguliariai pakliūdavo į dešimtuką, kaip ir iš SEB išėjusi Julita Varanauskienė. Perėmusi iš O.Bložienės rolę Jūratė Cvilikienė aukščiausiai buvo pakilusi iki dvyliktos pozicijos. SEB bankas po J.Varanauskienės išėjimo ilgai tokio žmogaus neturėjo, o pernai aktyviau pradėjusi komunikuoti S.Strockytė-Varnė (SEB banko asmeninių finansų ekspertė), matome, II pusmetį jau pateko į TOP30. Asmeninių finansų temos raktą gali puikiai išnaudoti ir draudimo sektorius“, – sakė jis.
Kol kas iš draudimo atstovų suaktyvinęs komunikaciją A.Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, per plauką nepateko į metinį TOP30, o į pusmečio topą jis sugrįžo po trejų metų pertraukos.
Į pusmečio topą šįkart nepateko Rūta Vainienė, ilgametė topo senbuvė, pastaruosius kelerius metus patekdavusi kaip LPĮA ekspertė. Senokai tope nesimatė ir „Investuotojų forumo“ atstovės Rūtos Skyrienės.
Nagrinėjamą pusmetį tope smarkiai pakilo K.Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė, daugiausia tai lėmė jos komentarai apie sistemą, leidžiančią receptinius vaistus įsigyti internetu, vaistų tiekimo sutrikimus bei Konkurencijos tarybos skirtą baudą vaistinėms už susitarimą dėl antkainių ir ketinimą šį sprendimą skųsti.
Pastebima sąsaja tarp kalbėtojų kiekio ir intensyvumo
Pasak eksperto, kompanijoms svarbu subalansuoti kalbėtojų skaičių proaktyvioje komunikacijoje, kadangi pastebima sąsaja tarp jų kiekio ir aktyvumo. Aktyviausias bankininkystės sektorius, per metus sugeneruojantis beveik 8 tūksT.Pasisakymų žiniasklaidoje, turi ir kone tris šimtus kalbėtojų.
„Mūsų tope matome ryškiausias žvaigždes, tačiau už brūkšnio lieka visa plejada. Pastebime, kad aktyviausi sektoriai turi ne tik didesnį būrį ekspertų, bet ir vienas jų ekspertas statistiškai sugeba sugeneruoti daugiau pasisakymų. Jei bankų sektoriuje vienas kalbėtojas sukuria po 30 pasisakymų, tai degalinių, draudimo, prekybos centrų srityje – triskart mažiau, maždaug po dešimtį“, – sako L.Spėčius.
Komunikacijos rezultatą lemia ir bendras komunikacinis fonas – negali nuspėti konkurentų ar kitų ekspertų veiksmų, įvykių.
„Kartais net dirbdamas tomis pačiomis apsukomis gerokai krisi žemyn arba kaip tik, pakilsi aukštyn reitinge. Svarbu sekti savo išsikeltus tikslus ir naudotis duomenimis kaip atspirties tašku rezultatams vertinti, bet jų nesuabsoliutinti. Verta pamatuoti, kiek ekspertai ir jų pasisakymai įsitvirtina visuomenės galvose. Būtent dėl to vėliau matuojame nuomonės lyderių įtakos indeksą“, – reziumavo „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.
Apie „Kantar“ „Verslo nuomonės lyderių reitingą“
„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ jau tryliktus metus, nuo 2010 metų, sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, prekybos ir pramogų centrų bei degalinių sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir per 40 ekspertų, atstovaujančių Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę netraukiamos. Analizuojami pranešimai publikuoti daugiau nei 230 didžiausią auditoriją pasiekiančių spaudos, interneto, radijo ir TV šaltiniuose 2022 m.
