Tai reiškia, kad Eurosistema įsigys viešojo ir privataus sektoriaus obligacijų už papildomus 360 mlrd. eurų. Galimų įsigyti vertybinių popierių sąrašas buvo nežymiai praplėstas, įtraukiant euro zonoje veikiančių vietos savivaldybių ir regioninių institucijų išleistas obligacijas.
Be to, paskelbta, kad lėšos, gautos už suėjusio termino vertybinius popierius, įsigytus įgyvendinant turto supirkimo programą, bus reinvestuojamos „tiek ilgai, kiek prireiks“.
Ketvirtadienio posėdyje prognozuojamas euro zonos metinės infliacijos įvertis artimiausiais metais buvo sumažintas 0,1 proc. punkto – iki 1 proc. 2016 m. ir 1,6 proc. 2017 metais.
ECB prezidentas Mario Draghi nepamiršo pridurti, kad, kainų stabilumui užtikrinti, Valdančioji taryba išlieka pasirengusi ir pajėgi panaudoti visas galimas pinigų politikos priemones, pirmiausia – keičiant turto supirkimo programos parametrus (dydį, struktūrą ir įgyvendinimo terminą).
Tačiau ECB posėdį palydėjusi rinkos dalyvių reakcija patvirtino, kad šie tikėjosi sulaukti greičiausio ir lengviausiai apčiuopiamo sprendimo – nedelsiant didinti per mėnesį Eurosistemos superkamų vertybinių popierių mastą (dabar 60 mlrd. eurų).
EUR/USD kursas, iki posėdžio artėjęs prie 1,05 JAV dolerio už eurą ribos, po jo ryžtingai pakeitė kryptį ir pašoko beveik 4 proc. Išaugus pasiūlai, Vokietijos vyriausybės 2, 5 ir 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas kilstelėjo atitinkamai 0,133, 0,179 ir 0,196 proc. punkto (penktadienio rytą -0,303, -0,027 ir 0,674 proc.).
Nusivylimas pasklido ir per senojo žemyno akcijų rinką, kur pagrindiniai indeksai smuko daugiau negu 3,5 proc. (EURO STOXX 50 -3,61 proc., Vokietijos DAX ir Prancūzijos CAC 40 po -3,58 proc.).
Neigiamais pagrindinių akcijų indeksų pokyčiais ketvirtadienį baigėsi ir prekybos sesija kitapus Atlanto (S&P 500 -1,44 proc., DOW JONES -1,42 proc., NASDAQ -1,67 proc.). Investuotojai, nesulaukę fejerverkų iš ECB, Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen metiniame pranešime Kongresui išgirdo pakartojimą, kad sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas pinigų politikos normalizavimas, jau patenkintos.
Penktadienį rinkos dalyvių dėmesiui – JAV darbo rinkos informacija. Prognozuojama, kad lapkritį JAV privačiajame sektoriuje sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų (spalį 271 tūkst.), o nedarbo lygis išliko nepakitęs (5 proc.).
Penktadienį Vienoje į pusmečio posėdį renkasi Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) narės. Nors nuo metų pradžios juodojo aukso kaina smukusi daugiau negu 20 proc., nesitikima, kad OPEC priims sprendimą mažinti grupės išgaunamos naftos mastą. Saudo Arabija laikosi pozicijos, kad OPEC apsukas gali mažinti tik tuo atveju, jei ir kitos, grupei nepriklausančios naftą išgaunančios šalys (pavyzdžiui, Rusija) priims tokį patį sprendimą.
Prekyba Baltijos šalių biržose
Baltijos šalių biržos penktadienį nespėjo sureaguoti į stipriai pasikeitusias pasaulines tendencijas (OMXT +0,72 proc., OMXV -0,33 procento). Prekybos aktyvumas buvo visai menkas – tesudaryti 323 sandoriai, tačiau tiesioginiai sandoriai „Linas Agro Group“ ir „Aprangos“ akcijomis padėjo bendrai apyvartai viršyti 1 mln. eurų lygmenį.
Aktyviausiai prekiauta „Tallinnk Group“ (+0,72 proc.) akcijomis, kurių pirkėjų neatbaidė dar vakar ryte paskelbta lapkričio mėnesio pervežimų statistika (keleivių srautas sumažėjo 4,2 procento). Vis dėlto penktadienį investuotojų nuotaikos pasaulinių tendencijų fone turėtų keistis.
Penktadienį bus atnaujinama prekyba LESTO ir „Lietuvos dujų“ akcijomis. Vakar abiejų bendrovių akcininkai pritarė jų susijungimui į naują bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Numatoma, kad prekyba vyks iki gruodžio 10 dienos, o nuo gruodžio 11 dienos bus sustabdyta iki pat reorganizacijos proceso pabaigos. Pagal planą ESO akcijomis Vilniaus biržoje ketinama pradėti prekiauti nuo kitų metų sausio 12 dienos. Primename, kad viena LESTO akcija bus keičiama į 1,09206846 ESO akcijos, o „Lietuvos dujų“ – į 0,80871354 ESO akcijos.
„Klaipėdos nafta“ penktadienio rytą paskelbė naujausius krovos ir pajamų duomenis. Per lapkritį bendrovė perkrovė 547 tūkst. tonų naftos produktų, t. y. 1,6 proc. mažiau negu pernai, o iš viso per 11 mėnesių krova sudarė 5,76 mln. tonų ir buvo 16,5 proc. didesnė negu pernai.
Lapkričio mėnesio pajamos iš naftos terminalo veiklos sumažėjo gerokai daugiau negu krovos apimtys – 22 proc. (iki 2,5 mln. eurų), tačiau metinis jų augimo tempas išlieka didelis – 17 proc. (33,7 mln. eurų). Iš visų veiklos sričių (naftos terminalo, Subačiaus kuro bazės ir SGD terminalo) per 11 mėnesių bendrovė gavo 95,4 mln. eurų pajamų, t. y. 214 proc. daugiau negu pernai, tačiau reikia nepamiršti, kad pernai SGD terminalo veikla dar nebuvo pradėta.
