Lietuvos bankas įspėjo uždarąją akcinę gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę (UAGDPB) „Aviva Lietuva“, kad ši, kaip skelbiama, ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis ir taip pažeidė Draudimo įstatymą, skelbia Lietuvos bankas.
Reaguodama į Lietuvos banko patikrinimo rezultatus, „Aviva Lietuva“, kaip teigiama, esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.
Nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bendrovė dalį klientų turto, kaupiamo pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, investavo į mažmeniniams klientams skirtus fondus, kuriems turto valdymo ir platinimo mokesčiai taikyti didesni nei identiškuose instituciniams klientams skirtuose fonduose, kuriuos „Aviva Lietuva“ daugeliu atveju taip pat galėjo pasirinkti.
Klientų turtą investuojant į mažmeniniams klientams skirtus fondus bendrovei buvo taikomos turto valdymo ir platinimo mokesčių nuolaidos ir dalis lėšų sugrįždavo. Lietuvos bankas skelbia, kad „Aviva Lietuva“ grąžintas sumas naudojo savo investicinės veiklos pelnui didinti, neskirdama jų ar jų dalies draudėjams. Todėl draudėjų sukaupta turto vertė buvo mažesnė, nei galėjo būti investuojat į instituciniams investuotojams skirtus fondus.
Taip buvo pažeistas Draudimo įstatymas, įpareigojantis draudimo įmonę investuoti turtą siekiant geriausiai užtikrinti draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus.
UAGDPB „Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkstančių investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – ji padidins bendrovės fondų valdomo turto vertę beveik 350 tūkst. Eur. Klientams patiems papildomai daryti nieko nereikia. Maksimali įstatymo numatyta bauda už minėtą pažeidimą gali siekti 100 tūkst. Eur.
Draudimo įstatymo nuostata, kad draudikai turi investuoti taip, kad kuo geriau būtų patenkinti klientų interesai, įsigaliojo 2016 m. pradžioje.
Taip pat Lietuvos bankas nustatė netikslumų skaičiuojant mokumo kapitalo poreikį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie neturėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokumo kapitalo reikalavimui, Lietuvos banko valdyba nusprendė netaikyti poveikio priemonės dėl šių teisės aktų pažeidimų.
„Aviva“: vienam klientui – 6,92 euro
„Aviva Lietuva“, atsakydama į Lietuvos banko pareikštą įspėjimą, dengiasi savais kainodaros mechanizmais.
„Draudimo paslaugų taisyklėse numatyta, kad atskaitymai už klientų turto valdymą gali siekti 2 proc. per metus. Tačiau klientams tiesiogiai taikėme sumažintus, 0,6–1,5 proc. atskaitymus ir investavome į mažmeninės klasės investicinius fondus. Įvertinus bendrą mūsų ir išorinių fondų valdytojų atskaitymų dydį, daugumai klientų tokia kainodara buvo neutrali arba finansiškai naudinga“, – teigiama atsiųstame komentare.
Pasak bendrovės, įstatymuose nėra nustatyta konkrečių taisyklių, kokią kainodaros struktūrą taikyti investuojant klientų lėšas. O įstatymų nuostatos, ypač pastaruoju metu, yra vis labiau vertinamojo pobūdžio.
„Formuodami savo kainodarą atsižvelgėme į rinkos praktiką, buvome tikri, kad veikiame pagal įstatymą ir geriausiai kliento interesais“, – teigiama komentare.
Bendrovė aiškina, kad tokią draudimo sutarčių kainodarą Lietuvoje taiko dauguma gyvybės draudimo bendrovių. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, Europos Sąjungoje į mažmeninės klasės investicinius fondus klientų lėšas investuoja daugiau nei 60 proc. draudimo bendrovių.
„Vis dėlto Lietuvos bankas įvertino, kad mūsų kainodaros struktūra neatitiko įstatymų reikalavimų“, – teigiama komentare.
„Aviva Lietuva“ skaičiuoja, kad vidutiniškai vieno kliento turto vertė bus padidinta 6,92 euro.
„Taip pat šiuo metu keičiame kainodaros struktūrą, atsisakome investicijų į mažmeninės klasės investicinius fondus. Tikimės, kad naujoji kainodaros sistema suteiks daugiau aiškumo, atitiks priežiūros institucijos reikalavimus ir geriausiai užtikrins mūsų klientų interesus“, – teigia „Aviva Lietuva“ atstovai.
EIOPA 2017 m. gruodį paskelbtose tyrimo išvadose rekomenduoja ES priežiūros institucijoms nustatyti aiškias gaires įmonių klientų turto investavimo principams, turto valdytojų priežiūros procesams.
