„Tikimės, kad jau trumpuoju laikotarpiu dėl įgyvendintų veiklos pokyčių ir kontrolės priemonių įmonei „Tetui“ pavyks atkurti finansinį stabilumą. Šiuo metu „Teto“ rodikliai jau yra teigiami ir vykdomas 2024 metų biudžeto planas“, – portalui sakė „Epso-G“ finansų vadovas ir „Teto“ valdybos pirmininkas Darius Kašauskas.
2023 metais įmonės nuostolis augo iki 8,97 mln. eurų ir buvo 1,9 karto didesnis nei prieš metus. „Verslo žinių“ teigimu, ataskaitoje Registrų centrui bendrovė nurodo, kad pernai sukaupė didelę sumą projektų atidėjiniams, pavyzdžiui, 6,31 mln. eurų dėl nuostolingos Darbėnų skirstyklos statybos.
Anot D.Kašausko, „Teto“ neigiamus veiklos rezultatus lėmė kelios didelės vertės ir ilgos trukmės sutartys, įmonė vykdydama strateginių objektų statybą nespėjo įvykdyti įsipareigojimų keliems kitiems užsakovams.
Savo ruožtu rinkos dalyviai portalui teigė, jog „Tetas“ iškraipo konkurenciją energetikos infrastruktūros statybos rinkoje, gauna valstybės užsakymus, nors dirba nuostolingai.
„Kaip prie 13 mln. eurų sutarties padaryti 6,3 mln. eurų atidėjimų? Bet kuris rangovas nutrauktų sutartį, jei savikaina išaugtų 1,5 karto. Tai manipuliavimas rinka“, – „Verslo žinioms“ teigė anonimiškai kalbėjęs verslininkas.
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Kęstutis Jauniškis portalui sakė, jog „Tetui“ kartais valstybės projektai atiduodami be konkurso, pavyzdžiui, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos.
Tuo metu Energetikos ministerija teigė, kad šiemet bendrovė vykdo jai nustatytus tikslus bei pabrėžė, jog „Tetas“ veikia veikia konkurencingoje rinkoje.
„Manome, kad šiuo metu rinka konkurencinga, ir norėtume, kad tokia liktų, nes tai naudinga tiek vartotojams, tiek rinkos dalyviams. Analizuodami ją, stebime bandymus oligopolizuoti“, – portalui komentavo ministerija.
„Epso-G“ teigimu, „Teto“ pagrindinė veikla – elektros linijų, pastočių ir kitų elektros perdavimo ir skirstymo objektų statybos. Su perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ įmonė turi 20 šiuo metu vykdomų sutarčių už 57 mln. eurų be PVM.