Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė-koordinatorė Irena Valiušaitienė pabrėžia, kad naujas reglamentas kaip tik leis „bendrovėms išeiti iš šešėlio į dienos šviesą“. Ji akcentuoja, kad iki šiol kripto rinkos reguliavimas Lietuvoje buvo nepakankamas, o vartotojai dažnai neturėjo kur kreiptis dėl patirtų nuostolių ar nesąžiningos veiklos.
Ekspertės teigimu, reglamentas įves aiškias taisykles, kurių laikymasis užtikrins didesnę investuotojų apsaugą. Pavyzdžiui, įmonėms bus privaloma atskirti savo ir klientų turtą, vykdyti pavedimus geriausiomis klientų sąlygomis bei užtikrinti skaidrumą.
Kripto bendruomenės atstovas, Crypto Economy Organization prezidentas Mykolas Majauskas, naują reglamentą lygina su automobilių technine apžiūra.
„Dabartinė kripto rinka veikia tarsi be techninės apžiūros – nėra aiškių taisyklių, nėra sertifikavimo. MiCA atneša aiškumą ir skaidrumą“, – sako jis, pridurdamas, kad reglamentas ne tik išskaidrins rinką, bet ir padės stiprinti pasitikėjimą kripto turto bendrovėmis.
M. Majauskas taip pat pabrėžia, kad Lietuvos bankas yra pasirinkęs „griežto, atsakingo prižiūrėtojo“ vaidmenį, kuris sukuria palankias sąlygas solidžioms bendrovėms.
Naujasis kripto turto reglamentas, ekspertų manymu, Lietuvai suteikia galimybę išlaikyti lyderystę Europoje. Vienas svarbiausių MiCA privalumų – tai, kad įmonė, gavusi licenciją Lietuvoje, galės teikti paslaugas visoje ES be papildomų licencijavimo procedūrų.
Pasak M. Majausko, tai atveria duris tarptautinėms bendrovėms licencijuotis Lietuvoje. Jis pateikia vienos didžiausių pasaulyje kripto turto bendrovių „Binance“ pavyzdį.
„Ji Lietuvoje veikia jau kurį laiką ir per metus uždirba apie 100 milijonų eurų pelno, o per devynis 2024 metų mėnesius jau sumokėjo 25 milijonus eurų mokesčių“, – akcentuoja Crypto Economy Organization prezidentas.
Vis dėlto, reglamentas atneša ne tik galimybes, bet ir iššūkius. Įmonės turės peržengti licencijavimo barjerą, kuris reikalauja aiškaus informacijos atskleidimo apie savininkus, naudos gavėjus, verslo modelį bei turto saugojimo partnerius.
Pasak I. Valiušaitienės, Lietuvos bankas jau yra pasiruošęs procesui – standartizuoti licencijavimo klausimynai ir trafaretai užtikrins, kad viskas vyktų sklandžiai. Tačiau ji įspėja, kad praslysti bus neįmanoma. Tik kokybiškai paruošti dokumentai padės įmonėms pereiti šį procesą.
Kitas svarbus iššūkis – darbuotojų poreikis. Lietuvos bankas jau dabar ieško papildomų resursų, kad galėtų susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu. I. Valiušaitienės teigimu, licencijavimo dokumentai pradės plūsti dar prieš Naujuosius metus, todėl Kalėdos tiek Lietuvos banko specialistams, tiek rinkos dalyviams žada būti itin darbingos.
Tiesa, reguliavimo naštos baiminasi ne visi. Pasak M. Majausko, skaidrumas yra būtinas, o įmonės, kurios to vengia, turėtų pasitraukti iš rinkos. Jis mano, kad griežtesnė kontrolė ne tik pagerins rinkos reputaciją, bet ir sukurs daugiau galimybių talentams bei startuoliams. „Ten, kur eina talentas, ten yra ateitis“, – teigia jis, pridurdamas, kad kripto įmonės ne tik siūlo dvigubai didesnius atlyginimus nei tradiciniai mažmeninės bankininkystės atstovai, bet ir suteikia darbuotojams lankstumą bei karjeros galimybes.
M. Majausko teigimu, FinTech bendrovių lietuvoje jau sumažėjo. Po reglamento įsigaliojimo dar pamažės. Tačiau tai, anot jo, yra teigiamas procesas, nes po jo liks tik geriausi ir solidžiausi.
Daugiau Lietuvos banko atstovės I. Valiušaitienės ir Crypto Economy Organization prezidento M. Majausko įžvalgų – laidos įraše.
