Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2020 m. statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje buvo išleista 2362,5 mln. Eur, o tai – daugiau nei pusė visų šalyje viešiesiems pirkimams skirtų lėšų.
Apklausos duomenimis, net 65% bendrovių yra įsitikinusios, kad valstybei efektyviai atsirinkti rangovą ir sėkmingai įgyvendinti projektus trukdo viešųjų pirkimų konkursuose taikomas mažiausios kainos kriterijus. 57% rinkos dalyvių nurodo, jog tą padaryti trukdo žema projektavimo darbų kokybė, o 54% įmonių teigia, kad viena iš didžiausių spragų – viešųjų pirkimų konkursų sąlygose sudaryta galimybė bendrovėms teikti dempinguotą pasiūlymo kainą.
Rinkos dalyvių teigimu, tarp esminių kliūčių, trukdančių valstybei turėti konkurencingus ir sklandžius statybos darbų viešųjų pirkimų konkursus, yra tai, jog perkančiosios organizacijos neatlieka vertinimo ar konkursuose dalyvaujančios statybos bendrovės turi techninius ir finansinius pajėgumus bei reikalingą kiekį statybos srities darbuotojų projekto įgyvendinimui.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, šiandien valstybinių statybos projektų įgyvendinime matomos akivaizdžios spragos viešųjų pirkimų procese: konkursus laimi bendrovės, siūlančios mažiausią kainą ir neturinčios realių pajėgumų atlikti numatytus darbus. Tarp tokių visiems gerai žinomų pavyzdžių – Nacionalinio stadiono projektas, Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Kauno stadiono statybos, Gedimino kalno rekonstrukcija ir kiti.
„Nekokybiškai parengtos viešųjų pirkimų sąlygos, konkursuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir standartizuotų rangos sutarčių nebuvimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys komplikuotą statybos projektų įgyvendinimą ir šiandien neramina ne tik statybos rangovus, bet ir pačią visuomenę.
Valstybės įgyvendinamų projektų kokybė prastėja, nes konkursus vis dažniau laimi netvarios bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus. Jeigu ir toliau statybos rangos paslaugas pirksime pagal šiuo metu galiojančias taisykles, tai tikėtina, kad penktadalis visų planuojamų viešosios infrastruktūros projektų bus sustabdyti ir neįgyvendinti laiku“, - sako D.Gedvilas.
LSA prezidentas pažymi, kad tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą atneša tik momentinę naudą ir vėliau yra išleidžiami „konservuojant“ neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų organizatoriai tinkamai nevykdo realių rinkos kainų stebėsenos ir visą finansinę atsakomybę perkelia projektų įgyvendintojams.
Rinkos dalyvių apklausa taip pat atskleidė, jog net 69% bendrovių šiemet neketina dalyvauti daugiabučių namų renovacijos projektų konkursuose. Tai rodo, jog, esant dabartiniam viešųjų pirkimų procesui, valstybei gali tekti susidurti su sudėtingais iššūkiais, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso tikslus.
„Šiandien mūsų valstybei nereikia „neišradinėti dviračio“ ir ieškoti naujos sėkmingų projektų įgyvendinimo formulės. Turime tiesiog imti ir naudotis gerąją užsienio valstybių praktika, nekartoti buvusių klaidų statybos projektų įgyvendinime ir siekti realaus proveržio. Būtina ieškoti sprendimų, norint tobulinti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą, kurti valstybės piliečių gerbūvį ir įgyvendinti ES Žaliojo kurso tikslus“, - sako D.Gedvilas.
Pažymėtina, kad 28% rinkos dalyvių mano, jog Lietuvoje yra iš anksto užprogramuojamas nugalėtojas, skelbiant viešojo pirkimo konkursą. Net 46% įmonių nepasitiki nei viena viešųjų pirkimų konkursus organizuojančia Lietuvos savivaldybe ar perkančiąja organizacija. Tačiau 22% bendrovių vis dėl to nurodo, kad patikimiausiu viešųjų pirkimų organizatoriumi galima laikyti Vilniaus miesto savivaldybę.
Apklausa taip pat atskleidė, jog net 52% įmonių teigia, kad reikalingiausias pokytis viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime šiandien yra standartizuotų projektavimo paslaugų, statybos rangos ir techninės priežiūros sutarčių įvedimas.
