Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas 2014 metais gauna vidutinį darbo užmokestį – 2305 litus – mėnesinė įmoka sieks 23 litus 5 centus, o valstybės priemoka sudarys 21 litą 74 centus. Nuo 2016 m. bus kaupiama dar dukart daugiau.
„Dėl pirmųjų atskaitymų gyventojams, pasirinkusiems papildomą kaupimą pensijai, neturėtų kilti nesusipratimų – didžioji dalis kaupiančiųjų vasarį savo pensijų fondams atidės sąlyginai nedideles sumas“, – teigia „ERGO Life Insurance” Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė.
Kokio dydžio įmoka yra atskaityta, dirbantieji galės įsitikinti vasario mėnesį gauto atlyginimo lapelyje. Priklausomai nuo darbdavio naudojamų apskaitos sistemų, įmoka gali būti išskirta 1 proc. arba pateikta kartu su atskaitymais Sodrai (10 proc.). Kiek iš viso yra pervedama į pensijų fondo sąskaitą, nuo kovo mėnesio bus galima stebėti ir Sodros elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje.
Sistema panaši į Estijos
A. Rudžinskytės teigimu, panaši atskaitymų nuo atlyginimų tvarka yra ir kitose šalyse, nors esama ir skirtumų.
„Lietuvos pensijų kaupimo sistema yra gimininga Estijos sistemai, tačiau tvarka estams yra labiau disciplinuota – dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose yra privalomas vos pradėjus dirbti. Estijos gyventojas kaupia didesnę dalį nuo savo pajamų nei lietuvis – Estijoje į pensijų fondus iš viso yra pervedama 6 proc. gaunamo atlyginimo, 2 proc. atskaitomi iš asmens atlyginimo, likusius 4 proc. perveda valstybė. Mūsų valstybės reformuota sistema žmogui leidžia rinktis, ar kaupti antros pakopos pensijų fonduose ar ne, o įmokos didinamos etapais“, – sako A. Rudžinskytė.
Nuo šių metų pradžios pasirinkusieji kaupti papildomai iš savo lėšų skiria 1 proc. savo pajamų, o nuo 2016-ųjų skirs 2 proc. Be įprastos 2 proc. įmokos iš Sodros, valstybė prisideda prie savarankiškai kaupiančių būsimųjų pensininkų 1 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies uždarbio, nuo 2016-ųjų – 2 proc.
2013 metų balandžio 1 d. – gruodžio 2 d. laikotarpiu Lietuvos gyventojai, kurie iki 2013 m. buvo sudarę pensijų kaupimo sutartis, galėjo rinktis, kaip kaupti savo pensijai ateityje. Papildomą kaupimą iš savo lėšų su valstybės skatinamąja priemoka pasirinko daugiau kaip 352,5 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Bendras tokių kaupiančiųjų gyventojų skaičius yra dar didesnis ir 2013 metų pabaigoje viršijo 409 tūkst., nes naujas sutartis sudarantys gyventojai automatiškai kaupia prisidėdami papildomai su valstybės priemoka.
