Kainų augimą taip pat skatina nerimas dėl galimų gavybos sutrikimų Norvegijoje, teigia ekspertai.
Jų teigimu, sukrėtimas dėl vadinamojo „Brexit“ iš pradžių prislopino investuotojų norą investuoti į „juodąjį auksą“, tačiau dabar investuotojai jau ima daugiau dėmesio skirti su naftos rinka susijusiems veiksniams.
Svarbiausias iš jų – Norvegijos naftos sektoriui gresiantis streikas, dėl kurio gavyba šioje šalyje gali sumažėti vos ne penktadaliu.
„Šiandieninį kainų pakilimą visų pirma lėmė nerimas dėl galimų gavybos sutrikimų Norvegijoje dėl streikų šios šalies naftos ir dujų sektoriuje grėsmės“, – pareiškė „Commerzbank“ naftos analitikai.
„Brent“ rūšies naftos kainos rugpjūčio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ pakilo 1,08 JAV dolerio, arba 2,29 proc., iki 48,24 JAV dolerio už barelį.
WTI rūšies naftos kainos rugpjūčio sandoriams Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo 1,13 JAV dolerio, arba 2,44 proc., iki 47,46 JAV dolerio už barelį.
Pasklidus kalboms, kad valdžia gali imtis skatinamųjų priemonių „Brexit“ poveikiui sumažinti, atsigavo ne tik naftos kainos, bet ir akcijų rinkos.
„Commerzbank“ analitikai mano, kad „Brexit“ poveikis naftos paklausai „turėtų būti ribotas“. Tuo tarpu „Petromatrix“ ekspertas Olivier Jakobas aftos rinkos atsparumą referendumo poveikiui pavadino „įspūdingu“.
„Naftos kainų korekcijos dėl „Brexit“ išvengti nepavyko, tačiau manome, kad ji buvo nedidelė, palyginti su tuo, kiek krito akcijų rinkos ar pakilo JAV doleris“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Norvegijos naftininkai reikalauja, kad valdžia iki liepos pradžios pasirašytų susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų numatytas darbo užmokesčio naftos ir dujų sektoriuje padidinimas.
Jeigu susitarimas nebus pasirašytas, sekmadienį streiką gali pradėti maždaug 7,5 tūkst. sektoriaus darbuotojų.
Norvegija yra viena didžiausių Europos naftos gamintojų. Gegužę naftos gavyba Norvegijoje siekė maždaug 1,55 mln. barelių per dieną ir sudarė apie 1,6 proc. visos pasaulio gavybos.
