Nors Vokietijoje būta daug viešų diskusijų apie tai, kad mažos palūkanų normos kenkia indėlininkams, – o vokiečiai mėgsta laikyti savo pinigus taupomosiose sąskaitose, – ECB nustatė, kad poveikis palūkanų pajamoms šioje šalyje iš esmės atsveria poveikį palūkanų mokėjimams.
„Grynosios namų ūkių sektoriaus palūkanų pajamos Vokietijoje ir Prancūzijoje iš esmės nepakito, tačiau to negalima pasakyti apie Italiją ir Ispaniją“, – pareiškė euro zonos centrinis bankas savo paskutiniame ekonomikos biuletenyje.
Vokietijoje ir Prancūzijoje palūkanų pajamos sumažėjo maždaug tiek pat, kaip ir mokamos palūkanos, „o tai reiškia, kad mažesnės palūkanų normos viso namų ūkių sektoriaus grynosioms palūkanų pajamoms padarė minimalų poveikį“, – rašoma biuletenyje.
Tuo tarpu Italijoje namų ūkių palūkanų pajamos „sumažėjo daugiau kaip dukart daugiau negu namų ūkių palūkanų mokėjimai“, taigi poveikis bendroms grynosioms namų ūkių palūkanų pajamoms yra neigiamas.
ECB tai aiškina tuo, kad namų ūkiai Italijoje turi gana daug palūkanas teikiančio turto ir yra palyginti mažiau įsiskolinę.
O Ispanijoje stebima priešinga padėtis – palūkanų mokėjimai sumažėjo „gerokai daugiau negu palūkanų pajamos, taigi poveikis bendroms grynosioms namų ūkių palūkanų pajamoms yra teigiamas“.
ECB tokį poveikį sieja su dideliu Ispanijos namų ūkių įsiskolinimo lygiu. Be to, nemažos dalies būsto paskolų palūkanų normos šioje šalyje yra indeksuojamos atsižvelgiant į pinigų rinkos normas.
„Didesnis poveikis palūkanų mokėjimams Ispanijoje taip pat atitinka turimus įrodymus, kad dabartinė pinigų politika euro zonoje didesnį poveikį daro tose šalyse, kurioje būsto paskolos paprastai teikiamos nustatant kintamą palūkanų normą“, – pareiškė ECB.
Euro zonos centrinio banko skaičiavimais, palūkanų pajamoms tenkanti visų Europos namų ūkių disponuojamų pajamų dalis nuo 2008 metų rudens sumažėjo 3,2 procentinio punkto.
Siekdamas išjudinti infliaciją euro zonoje, ECB sumažino bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių palūkanų normą apkarpė iki minus 0,4 procento.