Trims Lietuvos miestams nepavyko surinkti visų Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nustatytų pajamų. Vyriausybė nesurinktus daugiau negu 385 tūkst. Eur pajamų kompensuos, dėl to jau apsispręsta trečiadienį.
Pajamų surinkimo plano neįvykdžiusias savivaldybes kamuoja ekonominė depresija ir investicijų badas, o Skuodui gauti nustatytas pajamas sutrukdė ir turto vertę sumažinusi „Orlen Lietuva“.
Skuodą skaudžiai nudegino „Orlen“
Kaip 15min tikino Skuodo rajono meras Petras Pušinskas, vietos savivaldybės ekspertai siūlė visai kitus pajamų surinkimo dydžius 2015 m., kurie nuo vyriausybės nustatyto plano ženkliai skyrėsi.
„Buvo nerealiai padidinta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prognozė“, – tikino P.Pušinskas, kuris pridūrė, kad Skuodo rajone beveik nėra stambiosios pramonės, vyrauja žemės ūkis, o jaunimas neretai pasirenka emigraciją iš šios savivaldybės.
Be to, praėjusiais metais Skuodo rajonas negavo net 50 proc. įprastinių pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio. To priežastis – sumažinta naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ valdomo NT vertė Būtingėje. Anot P.Pušinsko, Skuodo rajoną smaugia didžiausias Klaipėdos regione, apie 13 proc. nedarbas, o kol kas jokių gerų žinių apie ateinančius naujus investuotojus negirdėti.
Mažeikius veržia nedarbo kilpa
133,616,69 Eur mažiau nei planuota pajamų surinko ir greta Skuodo esantis Mažeikių rajonas.
Kaip teigė savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Jurgita Repšienė, didžiausią neigiamą įtaką biudžeto pajamų plano nevykdymui turėjo mažesnės nei planuota pajamos iš GPM ir NT mokesčių. Pirmojo surinkimo įvykdymas siekė 93,7 proc., o antrojo – tik 88,9 proc.
J.Repšienė tikino, kad Mažeikių rajono įmonės praėjusiais metais dirbo stabiliai ir nė viena iš stambesnių įmonių nebankrutavo.
Paklausta, ar „Orlen Lietuva“ turto perkainojimą galima sieti su rajono pajamų plano neįvykdymu, J.Repšienė teigė tokių duomenų neturinti.
Mažeikių rajono įmonės praėjusiais metais dirbo stabiliai ir nė viena iš stambesnių įmonių nebankrutavo.
„2015 metais emigracija nepaspartėjo, neigiamas jos poveikis biudžeto pajamų gavimui nepadidėjo“, – patikino Mažeikių rajono savivaldybės atstovė.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Mažeikių rajono savivaldybė išsiskiria ir gerokai visos Lietuvos vidurkį viršijančiu nedarbo lygiu, kuris šių metų vasarį siekė 12,5 proc.
Visagino merė: nėra naujų darbo vietų
Atomininkų ir energetikų miestu vadinamam Visaginui vadovaujanti Dalia Štraupaitė, paklausta, kodėl miestas pateko tarp visų pajamų nesurinkusių savivaldybių, kaip vieną iš priežasčių taip pat įvardijo pernelyg optimistinius Finansų ministerijos planus.
„GPM surinkimo planas keitėsi du kartus. Padidinta (GPM surinkimo prognozė) buvo nerealiai daug, visus kitus rodiklius įvykdėme, tačiau GPM nesurinkome daugiau nei du šimtus tūkstančių, kuriuos padengėme iš kitų mokesčių“, – aiškino D.Štraupaitė.
Iš viso Vyriausybė už praėjusius metus Visaginui kompensuos 101,654,30 Eur.
„Nėra naujų darbo vietų, iš kurių gautume GPM. Visi užmiršo, kad yra uždaroma atominė elektrinė, kad mažinamas atominės elektrinės darbuotojų skaičius, kad „Nukem“ (branduolinių atliekų kapinyną Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje statanti įmonė, – aut. past.) mūsų statybų įmonėms nemoka jau kurį laiką, neatsiskaito už darbus“, – problemas vardijo merė.
Gelbsti „Ikea“ ir migrantai iš Rusijos
Uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje šiuo metu dar pluša apie 2700 žmonių, tačiau po jėgainės veiklos nutraukimo Visagine iškilo tik viena didesnė gamykla – „Visagino linija“, gaminanti baldus ir prekybos tinklui „Ikea“. Iš viso baldų gamyba čia užsiima daugiau negu 500 žmonių.
D.Štraupaitė džiaugėsi tuo, kad emigracijos problema Visagine beveik neegzistuoja. Anot merės, Visaginą dėl pigių butų ir gražios gamtos dažnai renkasi vyresnio amžiaus žmonės iš kitų Lietuvos vietų, o jaunesni visaginiečiai dažnai į miestą atsiveža ir giminaičius iš Rusijos ir Ukrainos. Dalis anksčiau emigravusiųjų taip pat sugrįžta ir kuria naujas darbo vietas.
„Norime, kad būtų statoma atominė elektrinė“, – kategoriška buvo D.Štraupaitė, kuri teigia įsitikinusi, kad jeigu Lietuva būtų nusprendusi statyti naują jėgainę, galbūt ji nekiltų kaimyninėje Baltarusijoje.
Vis dėlto naujos atominės elektrinės nesulaukęs Visaginas turi ir atsarginį planą – tapti Lietuvos sporto sostine ir atsigręžti į turizmą.
„Tvarkome sporto infrastruktūrą, statome gerą irklavimo bazę. Ieškome finansavimo informacinio centro prie atominės elektrinės statybai – kuriame atominės energetikos muziejų, kur lankytojai matytų, kaip vystosi energetika, branduolinė energetika. Tikime, kad Visaginas turi ateitį“, – optimistiškai ateitį vertina Visagino merė.
Emigracija įtakos neturėjo
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas dėl nesurinktų pajamų trijose savivaldybėse kaltina nepakankamai tikslų planavimą.
„Neteko girdėti apie praėjusiais metais šiose savivaldybėse įvykusius verslo subjektų force majeure“, – pabrėžė R.Čapas.
Jis pridūrė, kad atspėti visko tiksliai ekonomikoje beveik neįmanoma, o nesurinktų pajamų nuokrypis nuo plano yra neženklus.
Maža to, R.Čapas atmetė ir emigracijos veiksnį.
„Beveik iš visų savivaldybių vyksta migracija į didžiuosius miestus, tai istorinis faktas ir vyksta ne pirmus metus“, – įsitikinęs LSA atstovas.
