15min gavo ŽŪM parengtą neoficialų dokumentą „Vaučerių priemonė – pirminės įžvalgos“, kuris skirtas Vyriausybei. Aptarimuose naudojamame dokumente ministerijos specialistai apie vaučerius surašė visą aibę trūkumų, ir rado vos kelis privalumus, kuriuos būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis.
ŽŪM aiškiai įvardijo, kaip vaučeriai pakenktų pirkėjui, prekybininkui ir visai valstybei. Žinoma, viešai šis dokumentas yra nepasiekiamas. Premjeras Saulius Skvernelis dar lapkričio 5 dieną teigė, kad Vyriausybės svarstoma maisto kuponų sistema leistų padėti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, padidintų konkurenciją, skatintų smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų parduotuvių veiklą.
15min pateikia visą dokumente nurodytų trūkumų sąrašą, o taip pat ir visus nurodytus privalumus.
Didelės kainos dar labiau išaugtų
Vis tik dokumento vinis – vaučeriai išaugintų kainas, o tai prasilenktų su šios Vyriausybės paskelbtu tikslu – jas mažinti.
„Vaučerių atveju, subsidijuojant pačias smulkiausias parduotuves, būtų dirbtinai (valstybės subsidijomis) palaikomas jų nustatytas (ir taip aukštesnis) kainų lygis. Šiuo metu smulkiosios parduotuvės kainas gali kelti tiek, kiek jos garantuoja tam tikrą pirkėjų ratą, tuo tarpu vaučerių sistema galimai išplėstų pirkėjų ratą, o tai kartu sudarytų sąlygas dar labiau pakelti kainas“, – teigiama ministerijos parengtame vertinime.
Pačią vaučerių programą „8 už 10 eurų“ Vyriausybė sulipdė ir ŽŪM pavedė parengusi iš 12 punktų – ji taip pat atsispindi dokumente.
Pirkėjams – vargas ir maža nauda
ŽŪM įvardija tris pagrindinius trūkumus, kuriuos patirtų pirkėjas.
Pirmiausia, vaučerių nebūtų taip paprasta įsigyti.
„Kaimo vietovėse nebus pakankamai vaučerių platinimo vietų (pažymėtina, kad Lietuvos pašto skyriai yra ne kiekviename kaime) ir papildomos su tuo susijusios kelionės išlaidos gali būti didesnės nei 2 Eur“, – teigiama dokumente.
Antra, „mažas pajamas gaunantys asmenys nebus suinteresuoti iš anksto įsigyti keletą vaučerių“.
Mat jei nepasiturinčiai šeimai reikės mokėti po 24 eurus už tris vaučerius vienam šeimos nariui, dažnu atveju tai bus nemažos sumos (trijų asmenų šeimai – 72 eurai per mėnesį).
Dar ŽŪM argumentuoja, kad nuo 2 eurų nuolaidos šeima net nesutaupys.
„Kainos mažose privačiose parduotuvėse ar perkant tiesiogiai pas ūkininkaujančius asmenis dažnu atveju būna didesnės nei dideliuose prekybos centruose, ypatingai lyginant su akcijinėmis prekėmis, todėl tikėtina, kad apsipirkdami prekybos centre asmenys nuo 10 Eur pirkinio krepšelio sutaupys daugiau nei 2 eurus“, – pateikiama įžvalga.
Ir trečias trūkumas – „pirkėjas, turintis vaučerį, neturės galimybės jį iškeisti į maisto produktus sau patogiose prekybos vietose, kurios yra arčiau gyvenamosios vietos, o privalės važiuoti į specialias prekybos vietas, kurios priims vaučerius kaip atsiskaitymo formą. Dėl šios priežasties pirkėjas patirs papildomas išlaidas kelionei.“
Pačiame dokumente jau ne trūkumų skiltyje vardijama ir daugiau problemų: vaučerį nusipirkęs gyventojas gali netekti kitų lengvatų, pavyzdžiui už šildymą ar nemokamą maitinimą.
Visa asmeniui teikiama socialinė parama yra griežtai apskaitoma siekiant žinoti, kiek asmuo gauna pajamų ir ar jam dar priklauso atitinkamos lengvatos, pvz., šildymo, vaikų maitinimo mokyklose, maisto iš „Maisto banko“ ir pan.
Be to, kad gyventojai turės važiuoti įsigyti vaučerius, pateikti savo asmens duomenis, išleisti savo asmeninius pinigus, jie turės būti kontroliuojami, ar neapmokėjo ne sau priklausančiu vaučeriu.
Parduotuvėms – galvos skausmas ir išlaidos
Ne ką mažiau vargo su vaučeriais kiltų ir parduotuvėms ar ūkininkams – nuo kasos aparatų iki atsakomybės prieš valstybės institucijas.
„Vaučeriai – tai negrynieji pinigai, tai reiškia, kad galimai bus reikalinga papildoma parduotų prekių apskaita ir kasos aparatų pritaikymas, kadangi dabartiniai kasos aparatai pritaikyti atsiskaitymams grynaisiais pinigais, t. y. tam reikės papildomų išlaidų, kurios teks prekybininkams ir ūkininkams“, – teigiama dokumente.
ŽŪM pažymi, kad netgi ne visi ūkininkai turi kasos aparatus, todėl juos turėtų įsigyti.
„Tai reiškia, kad subjektai, ketinantys dalyvauti vaučerių sistemoje, patirs papildomas išlaidas (o tai mažins jų susidomėjimą nauja sistema), kurios gali būti didesnės už dalyvavimo sistemoje naudą“, – aiškinama dokumente.
Antras trūkumas – reikės atsiskaityti valstybės institucijoms ir gauti iš jų pinigus: neaišku, koks bus atsiskaitymo mechanizmas, kontrolė ir kaip greitai prekybininkas atgaus pinigus (nuo to priklausys jų noras dalyvauti šioje sistemoje), gali pritrūkti apyvartinių lėšų.
Norint vaučerius padalinti visiems Lietuvos gyventojams, reikėtų išleisti 43,2 mln. eurų, jei būtų pasirinkti tik socialiai jautriausi gyventojai – 9,36 mln. eurų
„Pažymėtina, kad kai kurie smulkūs ūkininkai tvarko labai paprastą apskaitą ir vaučerių apskaita bei atsiskaitymas už juos ūkininkams bus papildoma administracinė našta“, – nuogąstaujama ŽŪM dokumente.
Trečias trūkumas – pardavėjai, prisiėmę vargą, nebūtinai sulauks daugiau klientų.
„Kiekvienam prekybininkui prieš apsisprendžiant, ar dalyvauti vaučerių sistemoje, bus aktualu, kiek potencialiai dėl galimybės atsiskaityti vaučeriais gali padidėti jo pirkėjų skaičius. Tikėtina, kad pirkėjų skaičius ženkliai nepadidės, nes perkantysis turės įsitraukti į sistemą“, – dėstoma dokumente.
Administravimo kančia institucijoms, o pinigų nėra
Institucijoms vaučeriai taptų dar viena atsakomybe, kuri valgytų resursus iš kitų sričių.
„Tuo atveju, jei bus nustatyta konkreti tikslinė grupė (o ne visi gyventojai), paskirta institucija turės kontroliuoti, kad vaučerius gautų tik asmenys, patenkantys į šią tikslinę grupę, taip pat, kad gautų tik nustatytą kiekį vaučerių, bei kad nebūtų apmokėta ne savo vaučeriu“, – vertina ŽŪM.
Antra, prieš apmokėdama prekybininkų pateiktus vaučerius iš valstybės biudžeto, paskirta administruojanti institucija turės patikrinti prekybininkų teikiamas ataskaitas su vaučeriais ir pirkinių čekiais. Administravimui reikės papildomų pinigų iš biudžeto – etatams, darbo užmokesčiams ir mokesčiams, kitam išlaikymui.
„Institucijoms reikės lėšų ir laiko atitinkamoms informacinėms sistemoms įdiegti, kad užtikrintų vaučerių įsigijimo kontrolę bei prekybininkų informacijos/paraiškų pateikimą, jų tikrinimą. Reikės papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto“, – dėsto ŽŪM.
Tiesa, skaičiavimas kuklus – tokia sistema esą kainuotų 10-20 tūkst. eurų, nors vien VMI kvitų loterijos administravimas kainavo per šimtą tūkstančių.
Ketvirta dilema – vaučerių klastojimas.
„Papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto reikės vaučerių, kurie turi turėti skiriamuosius ženklus (pvz., vandens ženklus), gamybai. Priešingu atveju bus neišvengta piktnaudžiavimo atvejų, nelegali gamyba ir platinimas“, – įspėja ŽŪM.
O paskutinis ir didžiausias trūkumas – kaina ir lėšų poreikis.
Norint vaučerius padalinti visiems Lietuvos gyventojams, reikėtų išleisti 43,2 mln. eurų, jei būtų pasirinkti tik socialiai jautriausi gyventojai – 9,36 mln. eurų.
Privalumas: tai parama
ŽŪM atrado ir kelis vaučerių privalumus – įrašyti trys, tačiau iš esmės – du.
„Pasirinkus socialiai remtinus gyventojus – remiamos tikslinės grupės, kurioms paramos reikia labiausiai“, – vieną galimą privalumą įžvelgia ŽŪM.
Antrasis privalumas: „vaučerius naudojant kaimo bei miesto smulkiose parduotuvėse, tiesiogiai perkant iš ūkininkų ir t.t., didinama konkurencija prekybos centrams“.
Trečioji nauda iš esmės reiškia tą patį: „remiamas šeimos verslas ir ūkininkai, jiems tokiu būdu suteikiama papildoma parama“.
Vaučerių programa – 12 punktų
Nutekėjusiame ŽŪM dokumente išrašytas pirminis Vyriausybės vaučerių programos pasiūlymas iš 12 punktų:
1. Pilietis perka 10 Eurų vertės vaučerį už 8 Eurus (nuolaida 20 proc.).
2. Vaučeris skirtas apsipirkimui tik tose smulkiose prekybos vietose, kuriose nurodyta, kad galima atsiskaityti vaučeriais.
3. Viena iš Lietuvos institucijų yra vaučerių parduotuves autorizuojanti (institucija iš ŽŪM valdymo srities).
4. Nustatomi kriterijai (pvz., gamybos grandinės trumpumas didžiajai daliai prekių, prekybos vietos dydis ir t.t.), kuriuos tenkinant prekybininkas gali gauti teisę priimti vaučerius atsiskaitymui.
5. Vaučeriai galioja tik maisto produktams.
„Reiškia, prie kasos pirkėjui pirma išmušami maisto produktai, už kuriuos vaučeriu atsiskaito. Ir antra kasos operacija – ne maisto prekėms ir maisto prekėms, kurioms vaučeriai netaikomi. Tai sąlygoja administracinės naštos didinimą, be to, reikės pritaikyti kasos aparatus (papildomi kaštai)“, – prideda vertinimą ŽŪM.
6. Pirkėjas gali pirkti daugiau kaip už 10 Eur, primokėdamas arba antrą vaučerį naudodamas. Bet kuriuo atveju, už vaučerį grąža grynaisiais neduodama, vaučeris – neišgryninamas.
„Socialiai remtiniems gyventojams gali būti nepatrauklu“, – vertina ŽŪM.
7. Prekybininkas ar ūkininkas siunčia vaučerį su čekiu/apskaitos dokumentu vaučerį išdavusiai įstaigai, kad parduotuvei (verslininkui) apmokėtų.
„Įšaldomi pinigai, gali būti pardavėjui nepatrauklu“, – vertina ŽŪM.
8. Vaučerius pardavinėti galėtų platų tinklą turinti institucija/įstaiga (pvz., Lietuvos paštas, savivaldybė ar kt.).
„Trumpiausias kelias sudaryti galimybę platinti per seniūnijas“, – vertina ŽŪM.
9. Valstybės biudžetas dengtų skirtumą (tarp 10 Eur ir 8 Eur, plius už administravimą). Lėšų šaltinis – maksimaliai ES investicijos žemės ūkiui (subsidijos forma).
10. Kaštai valdomi nustatant, kiek maksimaliai vienas pirkėjas gali įsigyti vaučerių (pvz., 3 vnt. per mėn.), gali būti prioritetas pagal socialinį jautrumą. Galimas maksimalus vaučerių skaičius regionui, o kartu ir visai šaliai, tokiu būdu visiškai valdant biudžeto riziką. Galima vaučerių skaičiaus sąsaja su koncentracijos žemėlapiu.
11. Priemonės nauda asmeniui turi atrodyti prasminga, bet valdant naštą biudžetui.
12. Dėl naštos biudžetui – ES lėšomis.
Papildoma, kad valdant riziką galima numatyti, kad priemonės trukmė – 3 metai, o pratęsimas – priklausomai nuo pasiteisinimo.
ŽŪM kratosi naujos atsakomybės
Iš ŽŪM dokumente pateiktų vertinimų galima susidaryti įspūdį, kad ministerija nepalaiko naujos iniciatyvos. Be jau minėtų trūkumų, 7 puslapių dokumente nurodoma daugiau argumentų, kodėl vaučeriai nebūtų gera idėja.
„Tiesioginio subsidijavimo iš Kaimo plėtros programos (KPP) galimybių nėra“, – dėstoma dokumente ir minima, kad būtų reikalinga valstybės pagalba.
O tai reiškia, kad vaučerių sistema, kaip rinkos reguliavimo priemonė, gali paveikti ir konkurencijos laisvę – ji turėtų būti įvertinta ir pagal valstybės pagalbos kriterijus notifikuojama Europos Komisijoje.
Įspėjama, kad tokia programa gali netgi būti pripažinta „užslėpta valstybės pagalba, kadangi planuojama sudaryti rinką konkretiems prekybos taškams ar ūkininkams“.
ŽŪM netgi nenori tokių subsidijų žemdirbiams, kadangi jie gali išlepti ir tapti nekonkurencingi: „reikia galvoti apie struktūrinius pakeitimus ekonomikoje, o ne apie konkurencingumo palaikymą dirbtiniais valstybės mechanizmais. Ir šie struktūriniai pakeitimai turi prasidėti nuo subsidijų žemės ūkiui naikinimo.“
Dar daugiau – vaučeriai sudarytų galimybes sukčiams.
„Neaišku, kas kontroliuos, kad asmuo neatsiskaitinėtų ne jam priklausančiais vaučeriais“, – minima rizika dokumente.
Dokumente užsimenama, kad, be ŽŪM, reikėtų pasiteirauti ir kitų ministerijų – Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo – vertinimų. Šioms ministerijoms tektų atrasti reikalingą finansavimą ir suderinti su egzistuojančiomis paramos programomis.
Premjeras: ŽŪM raštas dėl vaučerių – tipinis biurokratinis „atsirašinėjimas“
Antradienį S.Skvernelis, kalbėdamas apie ŽŪM vertinimus, negailėjo kritikos pačiai ministerijai.
„Nesinori komentuoti to, ko nėra, kai matysime ministro pasirašytą dokumentą, pateiktą Vyriausybėje, tada ir svarstysime, bet labai panaši reakcija yra ta tipinė, ypatingai tuo pasižyminčioje Žemės ūkio ministerijoje, surasti aibę priežasčių, kaip nedaryti, nors turbūt būtų paprasčiau, greičiau ir efektyviau surasti būdą, kaip padaryti. Bet yra tipinis biurokratinis atsirašinėjimas, surandant keliasdešimt priežasčių, kaip nieko nedaryti ir toliau sau sėkmingai būti“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras.
„Tikrai kalbant apie žemės ūkio sektorių, šitas sektorius pasigenda ministerijos pagalbos, ar tai ūkininkai būtų, ar smulkūs prekybininkai, apskritai požiūris, tai tipinis biurokratinis atsirašymas“,– pridūrė jis.
Premjeras, kalbėdamas apie planuojamą vaučerių sistemą taip pat sakė, kad nebus jokių popierinių dokumentų, sistema bus elektroninė.
„Dar kas stebina, taigi čia nėra privalomumo, niekas nevers kreiptis , įsigyti arba dalyvauti šitame procese, tai keista, jeigu žmonių yra nepriimtina ir atmestina, tai reikia ignoruoti tą dalyką“,– sakė premjeras.
Premjero teigimu, priemonių planas, skirtas sumažinti maisto kainas bei skatinti konkurenciją mažmeninėje maisto produktų rinkoje turėtų būti patvirtintas lapkričio 21 arba 28 dieną Vyriausybės posėdyje.
