18.40 val. papildyta europarlamentaro Stasio Jakeliūno patarėjo Tomo Ramanausko komentarais. Taip pat T.Ramanauskas pateikė savo paaiškinimus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtame dokumente – 16 krizės priežasčių tyrimo preliminarių rekomendacijų. Rekomendacija atstatydinti V.Vasiliauską buvo įrašyta 15-uoju punktu. Tokia rekomendacija parengta jau po to, kai Seime sužlugo balsavimas dėl nepasitikėjimo LB vadovu.
Siūlyta „atkreipti naujai išrinktojo Lietuvos prezidento dėmesį į Lietuvos banko vadovybės veiksmus parlamentinio tyrimo metu ir pasiūlyti atstatydinti iš pareigų vieną iš šio valdybos narių ir teikti Seimui atstatydinti iš pareigų Lietuvos banko valdybos pirmininką“.
Komiteto rengtose rekomendacijose konstatuojama, kad Lietuvos banko vadovybė nebendradarbiavo ar netgi slėpė informaciją, taip pat „kai kurių Lietuvos banko vadovų vykdytas darbuotojų nuteikimas prieš parlamentinį tyrimą skatina vienareikšmiškai paraginti Lietuvos banko vadovybę imtis aktyviai ginti visuomenės interesą ir atsakingai naudotis nepriklausomos institucijos statusu bei suteiktais mandatais“.
Taip pat aiškinama, kad Lietuvos bankui teko išskirtinis vaidmuo ginant visuomenės interesą, įvertinant buvusios krizės aplinkybes, įskaitant VILIBOR naudojimą paskolų kainodaroje bei apsaugant valstybę ir jos piliečius nuo galimų krizių ateityje.
„Nuo jo (LB) vadovybės aktyvumo ir objektyvumo nemaža dalimi priklauso, ar visuomenės interesas bus sėkmingai apgintas“, – rašoma dokumente.
Dabar BFK pirmininkas Vilius Ąžuolas tokį dokumentą vadina „darbiniais pamąstymais“. BFK narė Rasa Budbergytė tikina, kad komitetas tikrai neteiks tokio siūlymo atstatydinti V.Vasiliausko.
„Tikrai nesiūlysime. Toks projektas buvo parengtas, prieš išvažiuojant tuometiniam BFK pirmininkui Stasiui Jakeliūnui. Tokia formuluotė, kad kažką siūlyti, rekomenduoti, apsvarstyti. Bet aš taip suprantu, kad iš mūsų komiteto, kai galutinai svarstysime projektą, tikrai nebus tokios formuluotės, arba bent jau aš nesiruošiu jai pritarti“, – patikina R.Budbergytė.
O M.Majauskui kyla abejonių, kas iš tiesų yra šių rekomendacijų autorius.
Kas tas Tomas?
Nutekėjusio dokumento meta duomenys rodo, kad dokumentas autorius yra Tomas. Asmens, vardu Tomas, nėra tarp Biudžeto ir finansų komiteto narių, ar tarp pirmininko Valiaus Ąžuolo ar jo pavaduotojo Kęstučio Glavecko padėjėjų.
Sutapimas, kad paskutinis liudytojas trečiadienį komitete Tomas Ramanauskas, anksčiau užėmęs aukštas pareigas Lietuvos banke, o šiuo metu jis patarinėja europarlamentarui Stasiui Jakeliūnui.
„Posėdžio metu klausiau pono T.Ramanausko, ar tik ne jis rašė Seimo komisijos išvadas, nes didelė dalis jo prezentacijos skaidrių yra atspindėtos išvadų tekste. Į klausimą ponas Tomas pasirinko neatsakyti. Lyg sutapimas vėliau pasirodė, kad Seimo komisijos išvadų dokumento autorius nurodomas „Tomas“, – sako BFK narys Mykolas Majauskas.
Pasak jo, kyla abejonių tyrimo nešališkumu apskritai.
„Absurdiškai atrodo, kai Lietuvos banko darbuotojas dalyvauja Seimo komisijoje kaip liudytojas ir vėliau jau teisėjo vaidmenyje pats rašo Parlamentinės tyrimo komisijos išvadas. Dar keisčiau viskas atrodo, kai tas pats darbuotojas, reikalavęs ir negavęs kompensacijos, paliko Lietuvos banką ir dabar išvadose siūlo imtis priemonių atleisti centrinio banko vadovą. Tai tik dar kartą parodo, kad šis tyrimas buvo šališkas ir subjektyvus nuo pradžių iki pat pabaigos. Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų metu buvo naudojamas kaip įrankis susidoroti su politiniais oponentais. Dabar – asmeninių sąskaitų suvedinėjimui“, – 15min komentuoja M.Majauskas.
Parlamentarė R.Budbergytė patikina, kad tokia dokumento versija galėjo liko iš anksčiau.
„Jos parašytos ir pateiktos išvažiuojant S.Jakeliūnui. Jis pateikė tokį labai žalią variantą, viską sumetęs. Joms iš esmės yra pritarta, bet visi sutarė, kad jos dar labai koreguotinos, redaguotinos. Ir jas mūsų biuras turėtų jas tvarkyti, BFK biuras. Aš labai tikiuosi, ir šiandien perspėjau, komiteto pirmininką, kad tikiuosi neprisidės S.Jakeliūno biuras prie šito rašymo, tegu jis dirba Europai. Aš bijau kad taip nebūtų“, – sakė R.Budbergytė.
„Apie V.Vasiliausko laidotuves kalbos nėra, nei čia komisija gali palaidoti, nei Vyriausybė. Tik prezidentas gali savo teikimu atstatydinti. Rimtai to komentuoti neišeina. Ar gali tu rekomenduoti, kad tau rytoj lietaus nebūtų, o būtų saulė ir 28 laipsniai?“ – pasvarstė BFK pirmininko pavaduotojas K.Glaveckas.
Vadina darbiniais pamąstymais – tyrimą baigs spalį
Pats BFK pirmininkas Valius Ąžuolas nutekėjusį dokumentą vadina juodraščiu, ir patikina, kad galutinės rekomendacijos gali skirtis.
„Iki spalio galo turime pateikti Seimui, ne vėliau. Tai pagal dabartinį planą greičiausiai 23 dieną komisijoje turėtume tvirtinti galutines išvadas, o jei nespėsime 23 dieną, tai būtų dar kitą spalio savaitę. Paskutinę spalio savaitę vis tiek mes turime patvirtinti ir atiduoti Seimui“, – sako V.Ąžuolas.
Pasak jo, liudytojų apsauga nebebus taikoma, tad posėdis galėtų būti viešas.
„Labai gaila, kad tokie darbinės formos dokumentai keliauja per visur, labai gaila. Vadinasi, kažkas iš komisijos narių darbinius dokumentus siuntinėja po visur. Tai čia yra liūdna. Nes darbinis dalykas yra kintantis. Galutinis dalykas yra visai kitas“, – patikina V.Ąžuolas.
Jis akcentavo, kad pasikeitė BFK ir komisijos pirmininkas.
„Ten birželio mėnesio data, šiandien jis atrodo kitaip. Prašymas būtų – nesivadovaukite tais senais dokumentais, kurie buvo prieš tris ar keturis mėnesius. Tai buvo darbiniai pamąstymai“, – patikina V.Ąžuolas.
Paklaustas, kas rašys galutines rekomendacijas ar išvadas, V.Ąžuolas tikina, kad tai visos komisijos darbas.
„Aš į komisijos narius kreipiausi, kad kiekvienas išreikštų savo nuomonę – kadangi dalyvavo komisijoje, jis turi išreikšti savo nuomonę, pastabas ir sudėlioti“, – paaiškina V.Ąžuolas.
Tačiau tyrimo komisijos narys M.Majauskas patikino nematęs kitokių rekomendacijų versijų.
T.Ramanauskas: nežinau, ar kokie nors mano vertinimai galėjo būti įtraukti
15min paprašė T.Ramanausko patvirtinti arba paneigti svarstymus, ar jis prisidėjo prie ankstesnių BFK komiteto rekomendacijų rengimo. Tačiau tiesaus atsakymo jis nepateikė.
„Pirmiausia turėčiau pažymėti, kad pati klausimo formuluotė yra nekorektiška ir sau prieštaraujanti. Vakar parlamentinės tyrimo komisijos posėdžio metu komisijos nariai teigė, kad pagrindinė tyrimo medžiaga jau parengta ir patvirtina, tačiau būtent rekomendacijos šiuo metu dar nėra parengtos, o jas planuojama parengti ir svarstyti artimiausiomis savaitėmis. Tad jei buvo koks nors ekspertinis minčių ir vertinimų apsikeitimas su kuo nors, aš nežinau ir negaliu žinoti, ar kokie nors mano vertinimai bei idėjos galėjo būti įtraukti tyrimo išvadų rengėjų į projektą“, – teigia T.Ramanauskas.
Jis aiškina, kad tiriamuosius darbus rengė daugiau nei dešimtmetį ir didžioji dalis jų prieinami viešai, taip pat ir krizės tyrėjams.
Čia pat jis meta kaltinimus pačiam M.Majauskui.
„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šį klausimą komisijos posėdyje pateikė prieštaringos reputacijos politikas M.Majauskas, kuris, kaip žinia, tik per plauką išvengė apkaltos (kurią inicijavo S.Jakeliūnas). Tai yra tas pats politikas, kuris teikė angažuotus ir visiškai nepagrįstus vertinimus, kuriais gąsdino visuomenę, esą jei bus patvirtintas VILIBOR manipuliavimo faktas, tai nuo to nukentėjusiems gyventojams nuostolius turės atlyginti indėlininkai (beje, panašius absurdiškus teisiniu požiūriu vertinimus viešai teikė ir LB vadovas V.Vasiliauskas)“, – rašo T.Ramanauskas.
Jis kaltina M.Majauską visuomenės priešinimu spekuliuojant, kad esą didžiųjų miestų gyventojams turės susimokėti mažųjų miestų ir kaimų gyventojai.
„Tai yra tas pats politikas, į kurį aš asmeniškai kreipiausi dar 2009 m. informuodamas apie galimas VILIBOR manipuliacijas, jam tuo metu einant premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo pareigas. Nors tuomet susitikimo metu jam buvo išsamiai pristatyta problema, jis kažkodėl į tai visiškai nesureagavo“, – atsikerta T.Ramanauskas.
Jis pastebi, kad krizės priežasčių tyrimo pradžioje M.Majauskas su partijos kolegomis oficialiai deklaravo nedalyvausiąs komisijos veikloje ir vėliau nedalyvavo nė viename posėdyje.
„Tačiau šį kartą jis kažkodėl nusprendė dalyvauti komisijos posėdyje ir dalyvavo išskirtinai aktyviai. Jis įvairiausiais būdais bandė trikdyti mano pranešimą, tad kiti komisijos nariai, pvz., R.Budbergytė, buvo priversti pakartotinai prašyti M.Majauską gerbti komisiją ir leisti man šnekėti. Net patys pirmieji M.Majausko klausimai buvo visiškai šališki, provokuojantys ir ne į temą“, – rašo T.Ramanauskas.
Jis įtaria, kad interesų grupės naudojasi politikais kaip įrankiu bandant paveikti liudijimus ir apskritai „torpeduoti“ parlamentinės komisijos darbą.
„Iš kai kurių jo klausimų taip pat buvo akivaizdu, kad jis disponuoja teisinga ar iškreipta informacija apie mano ir mano buvusio darbdavio (LB) darbo santykius, ir tą informaciją jis galėjo gauti tik tiesiogiai iš LB vadovybės, taip pažeidžiant asmens duomenų apsaugos principus“, – rašo T.Ramanauskas.
Siūlymas kompensuoti nuostolius už VILIBOR
Nors tyrimo nesiėmė prokurorai, dėl VILIBOR palūkanų patirtus nuostolius krizės tyrėjai siūlė kompensuoti.
„Paaiškėjus pirminiams ekonomiškai nepagrįsto ilgesnės trukmės VILIBOR normų užkėlimo ir net manipuliavimo per krizę požymiams, atsakingos institucijos turėtų teisiškai ir ekonomiškai įvertinti, kiek buvo nepagrįsto VILIBOR kėlimo atvejų, išsiaiškinti atskirų bankų išskirtinai aukštų kotiruočių nustatymo aplinkybes ir motyvus, nustatyti atsakingus už nepagrįstas VILIBOR kotiruotes asmenis, kompensuoti kitų rinkos dalyvių, ypač būsto paskolų gavėjų, ėmusių paskolas kintamosiomis palūkanomis litais, patirtus nuostolius ir taikyti kitas įstatymuose numatytas poveikio priemones“, – rašoma rekomendacijose.
Siūloma, kad Lietuvos bankas įvertintų VILIBOR patirtį bei gerąją tarptautinę praktiką bei griežčiau reglamentuotų būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pavyzdžiui, numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.
Populizmui riboti numato Konstitucijos pakeitimą
Taip pat tarp kitų BFK rekomendacijų projekte siūloma riboti finansiškai neatsakingus sprendimus ir populizmą. Tam siūloma netgi pildyti Konstituciją „subalansuoto biudžeto arba tvarių viešųjų finansų straipsniu“.
„Konstitucinis Teismas, remdamasis gerąja kitų šalių praktika, galėtų būti dar viena institucija, kuri vertintų, ar kai kurie įstatymai, kuriuos priėmus blogėja viešųjų finansų būklė, dera su viešųjų finansų tvarumo principais“, – rašoma rekomendacijose.
Siūloma, kad Seimo narių pasiūlymai biudžetui taip pat pirmiausia praeitų BFK ar Audito komiteto filtrą, ar atitinka reikalavimus.
Dargi siūloma stiprinti Lietuvos banko kompetencijas.
„Susiklosčius paradoksaliai situacijai, kuomet net ir Švedijos institucijos adekvačiau bei objektyviau įvertino ir pripažino Švedijos bankų rizikingo verslo modelio Baltijos šalyse vaidmenį lemiant krizės sunkumą Lietuvoje negu atsakingos Lietuvos institucijos, manytina, Lietuvos institucijų pasirengimas įveikti galimus iššūkius, susijusius su šalyje dominuojančių užsienio kapitalo bankų veikla ar su iš jų namų rinkos kylančiomis rizikomis, nebuvo ir nėra pakankamas“, – rašoma rekomendacijose.
Siūloma su Švedija ir kitomis šalimis tartis, siekiant užtikrinti, kad ateityje visi tarptautinės krizės įveikimo ar „lokalizavimo“ sprendimai būtų daromi tarpvalstybiniu politiniu ir instituciniu sutarimu, solidariai ir adekvačiai paskirstant ekonominius ir finansinius krizės kaštus susijusioms šalims.
Tarp kitų rekomendacijų – griežtinti bankų maksimalios leistinos rinkos koncentracijos lygį, mažinti priklausomybę nuo riboto bankų skaičiaus, taip pat siūloma griežčiau reguliuoti bankų skolinimą, nustatant maksimalias ribas ir kt. normatyvus.
„Plačiai paplitusi spekuliacinė veikla būsto rinkoje praėjusį dešimtmetį stipriai prisidėjo prie NT burbulo formavimosi Lietuvoje, tačiau šios veiklos mastai liko iš esmės neįvertinti dėl informacijos stokos. Reiktų didinti informacinį skaidrumą apie sandorius būsto ir nuomos rinkoje, taikyti apgalvotą mokestinį ir makroprudencinį antrojo ar nuomai skirto būsto reguliavimą bei administravimą, taip pat papildomu reguliavimu pažaboti ydingas praktikas, kai perkamas nepastatytas ar net nepradėtas statyti būstas“, – žada siūlyti parlamentarai.
