Tačiau blogų naujienų srautas toliau mažina jų kainą ir apsunkina Vyriausybės skolinimąsi, antradienį rašo „Verslo žinios“.
„Kol valstybės rodikliai, pavyzdžiui, biudžeto surinkimas, nepagerės, tarptautinė rinka palankiau obligacijų vertinti nepradės. Šiemet Lietuvos Vyriausybės euroobligacijų kainos mažėja, ir šiuo metu nematyti, kad kritimas sustotų“, – teigė SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas Vytautas Ašaka.
Pasak dienraščio, tarptautinių rinkos dalyvių požiūrį į Lietuvos nemokumo riziką atspindintys specialūs sandoriai, kuriais apsidraudžiama nuo bendrovių nemokumo rizikos (angl. credit default swap, CDS), siekia rekordines aukštumas. Lietuvoje 5 metų trukmės CDS kainuoja 848,4 punkto (8,48 proc.) – tai reiškia, kad apdrausti 100 mln. eurų (345,28 mln. litų) skolą Lietuvoje kainuoja 8,484 mln. eurų (29,3 mln. litų). Šis rodiklis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 4,7 karto.
„CDS vertės rodo, kad iš Baltijos šalių rizikingiausia yra Latvija – joje reikėtų 11 proc. atseikėti rizikos draudimui. Lietuvos rizika mažesnė, o palankiausiai rinkos dalyviai vertina Estiją, kur CDS tekainuoja apie 7 proc.“, – teigė V.Ašaka.
„Finastos“ analitikai tikisi, kad investicijos į Rytų ir Vidurio Europos vyriausybių vertybinius popierius turėtų didėti. Pasak analitikų, Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių rizika santykinai didesnė, tačiau atitinkamai vienas iš didžiausių ir pajamingumas.
Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės euroobligacijų, išperkamų 2016 metais, pajamingumas siekia apie 10 proc. per metus – šių obligacijų kaina nuo pernai spalio krito daugiau nei 30 procentų.
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, Vyriausybei kovo 24 dieną teks išpirkti 40 mln. eurų (apie 138,11 mln. litų) obligacijų emisiją, o 25 dieną – dar vieną 305 mln. litų emisiją. Be to, dar 274,725 mln. litų teks išpirkti balandžio 15-ąją – iš viso 717,835 mln. litų per tris savaites.
„Stebuklų nebūna, emisijas kaip visada dengsime gaunamomis pajamomis ir skolintomis lėšomis tiek vidaus aukcionuose, tiek kituose šaltiniuose. Srautai jau šiandien dėliojami, aukcionai vyksta kiekvieną savaitę, čia tikrai jokių problemų kol kas nėra“, – tvirtino Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis.
Rinkos dalyviai spekuliuoja, kad minėtiems įsipareigojimams padengti valstybei svarbus yra „Mažeikių naftos“ akcijų dalies pardavimas. Tačiau A.Želionis tikina, kad šiomis lėšomis valstybės įsipareigojimai kol kas nebus apmokami.
Pasak A.Želionio, skolinimosi poreikis priklausys nuo pajamų surinkimo ir nuo dabartinio biudžeto deficito. Jis nesiryžo prognozuoti Vyriausybės lėšų poreikio.
