Stebėdamas pokyčius dabartinėje Lietuvos darbo rinkoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis mano, kad šiandien ne visuose šalies darbo sektoriuose pakanka turimų žmogiškųjų išteklių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, pastebima, kad tam tikrų profesijų atstovų paklausa gerokai lenkia pasiūlą. Pasak R. Dargio, tokios situacijos priežasčių, visų pirma, reiktų ieškoti ydingoje Lietuvos švietimo sistemoje. „Švietimo įstaigos rengia perteklinių sričių profesionalus, o paklausiausių specialybių darbuotojų – trūksta. Juk šiandien net 60 % universitetų absolventų iš karto eina persikvalifikuoti “, – teigė R. Dargis.
Tam tikrų profesijų atstovų paklausa gerokai lenkia pasiūlą.
Atsižvelgiant į tai, pagrindinis klausimas migracijos srityje yra – kaip atsirinkti ir sudaryti palankias sąlygas atvykti tiems užsieniečiams, kurių trūksta ir kurie gali bei nori prisidėti prie šalies vystymosi. Esama šalies migracijos politika leidžia kviestis tuos darbuotojus, kurių darbo rinkai trūksta labiausiai. Tačiau analizuojant idėjas generuojančio žmogiškojo kapitalo pritraukimą, dabartinė politika yra netinkama. Orientuota į turimus diplomus, o ne į sukauptas žinias, ji užkerta kelią inovacijų skatinimui šalyje. „Inovacijų nesukuria įgyti diplomai, inovacijas kuria žmonės“, – konferencijoje pabrėžė Migracijos politikos instituto Vašingtone prezidentas dr. Demetrios G. Papademetriou. Pasak jo, viena pagrindinių inovacijas skatinančių jėgų – žmonių ir jų gebėjimų įvairovė, kurią užtikrinti gali tik tinkamai valdomi migracijos procesai.
Tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES valstybių darbo rinkose, migracijos procesai yra ir ateityje bus neišvengiami.
Esant tokiai situacijai tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES valstybių darbo rinkose, migracijos procesai yra ir ateityje bus neišvengiami. EMN konferencijoje dalyvavusių mokslininkų teigimu, migracijos specialistai turi vertinti ne tik pavienius šalių, bet ir regioninius migracijos procesus. Juk, pavyzdžiui, pasikeitimai JAV ar Kinijos imigracijos politikoje, gali iš esmės pakeisti žmonių, kurie nori atvykti į ES, skaičių. „Ateities migracijos procesuose reikia tikėtis netikėto ir mokėti prisitaikyti“, – teigia Oksfordo profesorius migracijos ekspertas dr. Heinas de Haasas. Todėl, pasak eksperto, migracijos srityje dirbančių institucijų požiūris turės gerokai keistis. „Ateityje konkurencija augs ne tarp migrantų, bet tarp šalių, norinčių juos pasikviesti, todėl pagrindinė migracijos politikos užduotimi taps šaliai reikalingų žmonių pritraukimas. Konkuruojama bus tiek dėl savų, tiek dėl kitų šalių piliečių“, – prognozavo Migracijos politikos instituto Vašingtone prezidentas dr. D.G. Papademetriou.
