– Kaip jums atmosfera Davoso forume? Kokius girdite Rusijos ekonomikos vertinimus?
Dabar jau nėra ką sakyti. Jau per vėlu.
– Bendrai atmosfera optimistinė. Visi vertina, kad JAV ekonominė situacija labai gera. Europa taip pat pranešė apie naujas finansines priemones ekonomikai pagyvinti, todėl laukiama augimo.
Kinija taip pat paaiškino, kad 1,5 proc. smukęs ekonomikos augimas, kai visa ekonomika išaugo iki 10 trilijonų dolerių, rodo, kad padėtis gera. Optimistiškai vertinama Indijos situacija.
Rusija, žinoma, yra sudėtingoje situacijoje. Visi prognozuoja ekonomikos kritimą. Manau, kad šios prognozės išsipildys.
– Jūs tradiciškai kritikuojate Rusijos centrinio banko politiką. Tai darėte ir kur kas ramesniais laikais, o ką pasakysite dabar?
– Dabar jau nėra ką sakyti. Jau per vėlu.
– Kiek realu tokiai bendrovei kaip „Rusal“ imti kreditus Rusijos bankuose. Ar jūs pasiruošę tuos kreditus imti, kai palūkanos viršija 20 procentų?
– Skolintis visada galima, bet bendrovės tikrai tokių palūkanų nemokės. Tai nerealu. Žmonės ieškos būdų kuo greičiau mažinti savo kreditinius įsipareigojimus ir neprisiimti naujų.
Matyt, to Centrinis bankas ir Vyriausybė siekia. Juk jie nori nulinės infliacijos. Mažiausia infliacija yra kapinėse. Ten jau niekam nieko nereikia.
– Bet juk mes dar ne kapinėse?
– Dar ne, bet ne Rusijos vyriausybės dėka. Greičiau priešingai.
– Ką darys „Rusal“?
Naftos kainos į buvusį lygį negrįš. Yra daug kitų faktorių. 3-4 metus naftos kainos bus labai žemos.
– Mažinsime išlaidas. Naftos kainos kritimas mažins mūsų gamybinius kaštus. Juk mes bet kokią energiją paverčiame aliuminiu. Ieškosime būdų papildomai bendradarbiauti su mūsų produkcijos pirkėjais. Mūsų pagrindinės rinkos yra subalansuotos. Situacija Azijoje, Europoje ir JAV yra gera. Dirbsim.
– Jūs tikitės, kad Centrinio banko politika pasikeis atsiradus naujam pirmininkės pavaduotojui?
– Ne. Tai žmogus iš tos pačios komandos.
– O jums devalvacija padeda?
– Mes padėti galime tik patys sau. Devalvacija mažina investicines galimybes. Mes manome, kad Rusija turi puikias augimo perspektyvas, bet jos gali būti paremtos tik naujomis technologijomis. Kodėl turime tokias galimybes suteikti Azijai ir Europai?
– Pernai naftos kainos metų pradžioje augo, o vėliau staigiai nukrito. Kaip bus šiemet?
– Kainos į buvusį lygį negrįš. Yra daug kitų faktorių. 3-4 metus naftos kainos bus labai žemos. Tai palies visas ekonomikos sritis. Žmonės dabar labai pesimistiškai planuoja savo ateitį. Reikia galvoti ne apie gamybos didinimą, o apie jos mažinimą ir kainų karpymą.
– Jūs savo bendrovėse žmones atleidinėti nesiruošiate?
– Tai labai priklauso nuo konkrečios veiklos srities. Kažkur mažinsim žmonių skaičių, kažkur didinsim.
– Šie metai bus sunkūs?
– Šie ir kiti dveji tikrai bus sunkūs.
– Jie bus sudėtingesni, nei praėję?
– Žinoma. Dabar visai kita bankų situacija. Kitoks investuotojų požiūris. Keisis žmonių nuotaikos.
Komerciniai bankai yra Centrinio banko vergai. Jie irkluos savo galeras tol, kol kapitalas tai leis.
– Kokie santykiai su bankais dabar?
– Komerciniai bankai yra Centrinio banko vergai. Jie irkluos savo galeras tol, kol kapitalas tai leis.
– Konstruktyviai kalbėtis neišeina?
– Kalbėtis? Ne. Prieinam, kažką iš apačios pašaukiam į tą bokštą. Jie paukšt, 17 proc. bazinė palūkanų norma.
Toks jų atsakymas. Tai kosmonautai. Jei bus sukurta nauja Rusijos kosminė stotis, tai Centrinį banką ir kitus šviesiu rytojumi užtikrintus ekonomistus reiktų perkelti ten.
– Kokie santykiai su užsienio kredito įstaigomis?
– Sunkūs. Rusija dabar labai blogoje situacijoje. Visas pasaulis vertina rizikas, o Rusija šiuo metu yra šalis, kurios rizika didžiausia.
– Nepaisant to, kad mes atsisukome į Aziją, Azija į mus neatsisuko?
– Gal Azija to dar nepastebėjo?
– Statybų sektorius pirmas pajunta artėjančią krizę. Kokia situacija čia?
– Artėjančiaą krizę statybų verslo atstovai pajuto iš karto po olimpiados. Mažėja užsakymų skaičius. Mažėja pelningumas.
– Ir ką darysite? Juk teks dar ir kreditus mokėti?
Krizė palies visas sritis. Jokių išimčių nebus. Vieni smūgį pajus anksčiau, kiti vėliau.
– Krizė palies visas sritis. Jokių išimčių nebus. Vieni smūgį pajus anksčiau, kiti vėliau. Dabar prognozuoti sunku. Juk Centrinis bankas gali dar bazinę palūkanų normą padidinti. Gali dar biudžeto išlaidas sumažinti.
Kaip privatiems investuotojams elgtis, kai Vyriausybė vis žada, kaip ims mažinti ir karpyti savo išlaidas, atsisakys planuotų projektų? Visi sėda ant dugno ir laukia. Tai tikrai ekonomikos nepagyvins.
Reikia keisti visą paradigmą. Tos bendro pobūdžio kalbos apie efektyvią valstybę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, turi būti kuriam laikui pamirštos. Vietoj to turime sukurti valstybę, kurioje veiktų laisva rinka.
Įvyko per daug iškraipymų, kurie nebuvo matomi, kol naftos kainos buvo aukštos. Laikas tai įvertinti ir padaryti namų darbus, kad ir kokie jie sunkūs bus. Tai leistų po dviejų metų vėl grįžti į augimo ciklą.
– O kokia situacija Rusijos automobilių gamybos pramonėje?
– Bloga. Kaip ir visos ekonomikos. Padėtis užtikrintai įtempta. Didžiausia problema yra paklausos mažėjimas.
– Tai reiškia, kad ir ten galimi žmonių atleidimai?
– Ten tai jau tikrai.
Pozityvaus gali pasakyti tik vieną – aišku, kad bus blogai.
– O jūs ką nors pozityvaus pasakysite? Gal žemės ūkyje situacija geresnė? Ar importo pakeitimo programa veikia?
– Pozityvaus gali pasakyti tik vieną – aišku, kad bus blogai. Kiek tai tęsis, priklauso nuo mūsų. Galima pažiūrėti visų gudruolių prognozes, kurios per pastaruosius dešimt metų buvo daromos. Jau apie 2030 m. kalbėta.
Šie gudruoliai daugiau jokių programų kurti neturi. Tegul eina į kokį kaimo turgų ir ten savo ekonominėmis įžvalgomis dalinasi.
– Vadinasi, importo pakeitimo programa neveikia?
– Su 30 proc. palūkanų norma? (Juokiasi). Kas imsis importo pakeitimo tokiomis sąlygomis? Kas norės rizikuoti?
– Tai koks jūsų krizės įveikimo receptas?
– Kaip sako mūsų mokytojai iš už Atlanto: „Per kančią ateina išmintis.“
– Jūs čia susitinkate su investuotojais. Jūs jiems sakote tą patį? Kad pas mus viskas tik blogai?
– Aš jiems iš viso nesakau. Situacija priešinga. Jie man viską pasako.
Turime suprasti, kad atsidūrėme tarp 1993 ir 1995 m.
– Bet jūs juk turite juos įtikinti pirkti „Rusal“ akcijas?
– Jie ir perka, nes mato, kad nauja komanda gali dar kažką padaryti. Skirtingai, nei kitų. Yra Rusijos įmonių, kurių akcijas reikia pardavinėti, ir yra įmonių, kurių akcijas reikia pirkti.
– Jūs sakote, kad Rusijos vertybinių popierių rinka pasiekė dugną ir atėjo laikas pirkti bendrovių akcijas?
– Ne. Nebent jūs gyvenate Rusijoje ir tai yra alternatyva pingančiam rubliui. Užsienio investuotojui to tikrai nepatarčiau. Blogiausia dar ateityje.
Jūs kur nors matėte krizės įveikimo programą? Kad išspręstume tokio sudėtingumo problemą, reikia programos, tinkamos komandos, reikia atkurti Krizės sprendimų komitetą, kuris kažkada veikė. Turime suprasti, kad atsidūrėme tarp 1993 ir 1995 m.
– Jūs tai sakote mūsų valstybės vadovams?
– Ne.
– Kodėl? Juk jūs susiduriate su konkrečiomis problemomis?
– Neturiu laiko. Man reikia dirbti. Kažkas šaliai turi tiekti anglį, metalą, elektrą. Yra juk ekonomistai. Jų reikia ir klausti. Yra Valstybės Dūma. Juk ji tam ir yra. Ji gali daug patarimų duoti.
