Opozicija baiminasi dėl valstybės biudžeto pinigų „pravalgymo“, bet V.Šapoka ragina nepasiklysti tarp sąvokų

Apie valstybės biudžeto projektą 15min studijoje ketvirtadienį kalbėjomės su V.Šapoka, M.Majausku ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Valiumi Ąžuolu.

Biudžeto projekte numatytas 5 proc. Bendrojo vidaus produkto deficitas. Tai reiškia, kad valstybė 2021 metais ketina išleisti apie 2,5 mlrd. eurų daugiau, nei gaus.

Finansų ministras sakė, kad ties tokiu biudžetu apsistota siekiant vykdyti iki šiol prisiimtus įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms ir socialinėms grupėms.

Nepaisant to, jog priešrinkiminės aistros tikrai virs, (...) be didelių pakeitimų tas biudžetas bus priimtas.

Anot V.Šapokos, valstybės iždo projekte taip pat numatyti pinigai ekonomikos transformacijai, kurios reikia pasiekti kaip įmanoma greičiau, nes pasaulyje vyksta rinkų persidalijimas.

„Praleisti šio šanso neturime teisės“, – teigė jis.

Pasak ministro, taip pat nutarta įšaldyti visų kitų išlaidų didinimą, kad vidutiniu laikotarpiu valstybei pavyktų suvaldyti augančią skolą.

„Visa tai atliepta biudžete ir manau, kad nepaisant to, jog priešrinkiminės aistros tikrai virs, (...) be didelių pakeitimų tas biudžetas bus priimtas“, – sakė V.Šapoka.

Deficitas negąsdina, bet bijo „pravalgymo“

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad numatomas biudžeto deficitas jo negąsdina, nes Lietuvos ekonomikai dėl COVID-19 krizės išliekant trapiai, papildomos išlaidos jai skatinti yra reikalingos.

Kita vertus, politikas tvirtino, kad nerimauja dėl projekte numatytos pajamų dalies, į kurią yra įtrauktos pajamos iš Europos Sąjungoje dar galutinai nepatvirtinto ekonomikos atgaivinimo fondo.

„Nelabai atsimenu tokių dalykų, kad į pajamas būtų įtraukti nepatvirtinti dalykai“, – teigė M.Majauskas.

Pasak jo, pernelyg optimistiškai atrodo ir planuojamas mokesčių surinkimas: „Iš bendrų skaičių matyti, kad ambiciją dėl pajamų surinkimo matome, bet klausimas, kiek ji iš tikrųjų pagrįsta“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Parlamentaras taip pat papriekaištavo dėl to, kad Vyriausybės pateiktame projekte kitiems metams nustatomas 6 proc. vartojimo išlaidų augimas, kai išlaidos investicijoms siekia apie 3 procentus.

Anot politiko, tai kelia riziką, kad pasiskolinti pinigai nebus nukreipti ilgalaikiam ekonomikos augimui.

„Tai yra didelė, besivelkanti problema metai iš metų. Tai parodo vieną ir esminį dalyką, kad mes iš esmės pinigus pravalgome vietoj to, kad investuotume į ateitį“, – tvirtino M.Majauskas.

„Tai gali kirsti per ekonomiką ateinančiais metais, kuomet bus išjunginėjamas ekonomikos skatinimas“, – pridūrė jis.

Finansų ministras pripažįsta, kad jeigu koronaviruso pandemija bus suvaldyta, fiskalinės drausmės taisyklės ES vėl bus sugrąžintos jau 2022 metais. Tai reikštų, kad Lietuvos galimybės skolintis būtų apribotos, todėl tektų prisiveržti diržus.

Vis dėlto jis tikino, kad investuoti į ekonomikos augimą žadama daugiau, nei gali pasirodyti iš biudžeto skaičių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka

„Viskas slypi tame, ką mes apibrėžiame kaip investicijas. Tradicine prasme tai būtų pastatų pastatymas ar kažkokios įrangos nupirkimas“, – sakė V.Šapoka.

„Tačiau dabar ypač svarbu ir tai vienas pagrindinių ateities ekonomikos DNR tikslų, tai – investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Taip, pagal klasifikaciją tai biudžete atrodys kaip vartojimo išlaidos. Dėl to nepasiklyskime tarp apibrėžimų“, – teigė jis.

VIDEO: Aistros dėl biudžeto nerimsta: V.Šapokai teko raminti dėl valdžios darbų ir 13-os pensijos susiginčijusius politikus

Aistros dėl biudžeto nerimsta: V.Šapokai teko raminti dėl valdžios darbų ir 13-os pensijos susiginčijusius politikus

Susiginčijo dėl investicijų

M.Majauskas taip pat reiškė apmaudą, kad investicijos šiai valdžiai parūpo tik per paskutinius jos kadencijos metus.

Anot jo, investicijų trūkumas Lietuvoje tęsiasi metai iš metų, o per pastaruosius ketverius metus tiesioginės užsienio investicijos buvo vienos mažiausių regione.

„Labai smagu, kad ministras kalba apie poreikį investuoti, bet, deja, tas dalykas yra pavėluotas mažiausiai ketverius metus“, – kalbėjo politikas.

„Mykolai, mane stebina, iš kur jūs tokius duomenis traukiate?“, – jam replikavo V.Ąžuolas, pabrėžęs, kad vietinių investicijų rodikliai per pastaruosius metus buvo geri.

V.Šapoka pripažino, kad užsienio investicijos per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje buvo mažos, o iš esmės tai susiję su tuo, kad įmonių privatizavimas po sovietmečio vyko orientuojantis į vietos verslą.

„Tačiau kalbant apie dabartinę situaciją, iš tiesų, čia teisus Ąžuolas, kad per ketverius metus buvo padaryta daug sprendimų, kad pritrauktumėme aukštųjų technologijų investicijas“, – tvirtino finansų ministras.

Kitų metų valstybės biudžetą priims jau naujas Seimas. Jis prisieks lapkritį.