Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį Seimo opozicinėms frakcijoms aiškino, kad biudžetui visa Vyriausybė pritaria bendru sutarimu ir juo įgyvendinami rinkiminiai pažadai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis posėdį pradėjo ironizuodamas, kad dauguma atstatydintų ministrų įvardijo vieną aiškia problemą, ir ji yra finansai, už kuriuos atsakingas V.Šapoka.
„Švietimo ministrė mažai ką gali pasakyti, derėdamasi su profesinėmis sąjungomis, jei neturi finansų ministro užnugario. Tas pats galioja ministrui Linui Kukuraičiui, kalbėjome su juo ir jis teigė, kad yra kupinas gerų norų, bet neturi pinigų. (…) Trys ministrai nulėkė šnairuodami į jus, kaip jūs jaučiatės“, – ironizuodamas diskusiją pradėjo G.Landsbergis ir klausė, kas bus paaukotas dėl mažėjančio finansavimo savivaldybėms.
V.Šapoka tikino, kad kiekvienas ministras turi jo užnugarį, o sutarimas dėl biudžeto Vyriausybėje buvo vienbalsis.
„Puikiai žinote, kaip yra formuojamas biudžetas. Jis formuojamas ne per naktį, o tikrai ilgus mėnesius ir keliami tikslai, numatomos priemonės yra biudžeto derybų procesas, yra galų gale svarstymai Vyriausybėje“, – sako V.Šapoka.
O su savivaldybėmis, anot jo, vyksta dialogas.
„Kalbant faktais apie kitų metų finansavimą, tai finansavimas, kartu paėmus tiek savarankiškų, tiek deleguotų funkcijų, viršija 150 mln. eurų“, – augimą mini ministras.
V.Šapoka tvirtina, jog biudžete įtvirtintos nuostatos leis pasiekti, kad nei vienai savivaldybei finansavimas nemažės – jei taip atsitiktų, numatytas kompensavimas.
„Kalbant apie finansus, tai manau, kad biudžete emocijų turi būti mažiausiai ir emocinėmis kategorijomis finansų ministrui, mano nuomone, žongliruoti nepridera. Mano nuomone, biudžetas visiškai atitinka tuos tikslus, kuriuos mes iškėlėme“, – atsakė V.Šapoka.
Seimo narys Eugenijus Gentvilas priminė Valstybės kontrolės pastabas ir akcentavo, kad Lietuvos rezervai per maži. Liberalas Kęstutis Glaveckas įspėjo apie galimus neramumus.
Andrius Kubilius: dabar ne krizė ir ne karas
Konservatorius Andrius Kubilius ministro klausė, kiek reikėtų papildomų išlaidų, kad mokytojams nuo sausio atlyginimai padidėtų 10 proc. Atsakymą gavo – apie 60-70 mln. eurų.
„Lietuva nėra ištikta nei ekonominės krizės, nei karas yra užpuolęs, vienintelis dalykas, kas ištikęs – tai valstiečių valdžia. Savivaldybių biudžetai augant ekonomikai po 3 proc. ir darbo užmokesčiui po 10 proc., pernai ir užpernai didėjo po 8-10 proc. o dabar jau jos nebeaugs“, – stebėjosi A.Kubilius.
Jis priminė, kad streikuoja mokytojai, ir streikas gali pavirsti į dar didesnius neramumus, kadangi įsitraukia vis daugiau profesinių sąjungų.
„Ar jūs nesigailite, kad birželį prastūmėte neapgalvotą utopinę reformą, dėl kurios kitais metais iš biudžeto dingsta 350 mln. eurų GPM?Viešasis sektorius jau dabar pradeda suprasti, ką jam reiškia tos reformos – tai yra bado dieta“, – piktinosi A.Kubilius ir klausė, ar V.Šapoka nesigaili sukūręs „tokią problemą“.
V.Šapoka patikino, kad „emocijomis nekalbės, neturi tokios prabangos“.
„Kalbant dėl darbo santykių apmokestinimo, žingsnius pagyrė tiek TVF, kuris nuolat tai rekomendavo, tiek OECD, tiek EK, tiek euro grupė. Dabar darbo apmokestinimas Lietuvoje aukštesnis nei Latvijoje ir nei Estijoje. Kalbant makroekonominiais terminais, esame sukūrę didelę struktūrinę problemą“, – aiškino, ką sprendžia mokesčių reforma, V.Šapoka.
Dar daugiau, jis priminė, kad kone analogiška reforma buvo numatyta pačių konservatorių rinkiminėje programoje.
V.Šapoka aiškino, kad dėl didelio darbo apmokestinimo kyla kitos problemos: nedarbo lygis aukštesnis, našumas mažesnis, emigracija, paplitę vokeliai ir šešėlis.
„Tai buvo struktūrinė problema ir reikėjo ryžtis ją spręsti“, – dėstė V.Šapoka.
Jis pridūrė, kad mokytojų atlyginimų didėjimas ir taip numatytas: šiemet 13-14 procentų, dar 9 proc. nuo kitų metų rugsėjo.
„Kalbant, kad padidinus mokesčius staiga pagerės viešųjų paslaugų kokybė, su tuo būtų sutikti sunku. Nemažai sektorių trūksta ne lėšų, o efektyvumo“, – sako V.Šapoka ir paminėjo, kad mažiausiai efektyvūs sektoriai yra švietimo ir sveikatos.
Socialdemokratai pasigedo didesnio finansavimo savivaldybėms, tačiau V.Šapoka tikino, kad papildomos išlaidos pažeistų ne tik Konstitucinį įstatymą, bet ir euro zonos reikalavimus – tokios galimybės nėra.
Savivaldybių atstovai: jau dabar nesurenkame GPM
Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas susitikime piktinosi, kad jau dabar savivaldybės nesurenka planuotų lėšų.
„GPM 2019 metams savivaldybei prognozuojamas, kurį tvirtins Seimas, išauga 170 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 1 d., nes naujesnių duomenų neturime, biudžetas pas mus nebuvo įvykdytas 178 tūkst. eurų. Ar nebus taip, kad netgi tie skaičiai, kurie biudžete tvirtinami, ar iš tiesų tiek pinigų bus surinkta iš gyventojų, turint omenyje, kad yra tam tikros lengvatos, NPD“, – nuogąstavo meras.
Jam pritarė ir Šakių savivaldybės atstovai, skaičiuojantys, kad šiemet nesurinkta 158 tūkstančių eurų, kaip numatyta plane.
V.Šapoka ramino, kad metų planas bus įvykdytas.
„Matome, kad metų planas bus įvykdytas, o kuomet yra mėnesiai svyravimai, galima kreiptis į Finansų ministerija ir gauti likvidumo paskolą“, – sako V.Šapoka.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė baiminosi, kad savivaldybėms neskiriant pakankamai GPM, jos nėra suinteresuotos jo augimu, ekonomine savivalda. Anot jos, savivaldybėms turėtų būti tinkamai kompensuoti netekimai dėl NPD.
„Savivaldybės dėkoja ir vertina ministro ir premjero žingsnius – praeitą savaitę buvo dar vienas susitikimus ir vis tik grįžus į Vyriausybę, buvo pažadėta ir įtvirtinta, kad nei vienai savivaldybei nemažės finansavimas lyginant su 2018 m.“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Anksčiau Finansų ministerija skelbė, kad Savivaldybių biudžetai kitąmet iš viso didės 5,5 proc., arba 152,4 mln. eurų. Tačiau savivaldybės naują biudžeto projektą kritikuoja.
„Savarankiškų savivaldybės funkcijų negalima finansuoti iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, kurios skirtos valstybės deleguotoms funkcijoms. Taigi lėšų sumažėjimas reikštų, kad nuo to nukentės savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų kokybė, o drauge ir savivaldos gyventojų gerovė“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.
Seimas šią savaitę tęs biudžeto svarstymą – Finansų ministerija pateikė patobulintą variantą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė stabdyti mokesčių reformą ir skelbti moratoriumą, tačiau Seimas neįtraukė šio klausimo į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
