Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui. Jų iniciatoriai nenurodo, kiek dėl šio antiinfliacinių priemonių paketo sumažėtų biudžeto pajamos.
Siekiant sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, opozicinių parlamentarų grupė siūlo laikinai nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) taikyti šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar). Šie tarifai būtų taikomi nuo 2022 metų spalio iki 2023-ųjų balandžio 30-osios.
Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seime registravo beveik 50 įvairioms opozicinėms frakcijoms priklausančių Seimo narių.
Lietuvos regionų frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo pradėti taikyti nulinį PVM tarifą maisto produktams – taip siekiama sumažinti maisto produktų kainas. Be to, jie siūlo buitiniams vartotojams nustatyti lengvatinį 5 proc. (vietoje 9 proc.) tarifą malkoms, kurios kūrenamos šildymuisi.
Taip pat jie registravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginimo minimaliai mėnesio algai (MMA). Pataisos numato NPD dydžio nykimo formulę – šis dydis nebegaliotų nuo apytiksliai 30 tūkst. eurų metinių darbo pajamų.
Gyventojams, kuriems nustatytas įvairaus lygio nedarbingumas, NPD siektų 1,25-1,5 MMA.
NPD nuo birželio siekia 540 eurų – šis dydis taikomas mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 12-kos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). MMA siekia 730 eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė gegužės viduryje sakė, kad NPD prilyginti MMA šiuo metu nėra galimybės, tam reikėtų maždaug 300 mln. eurų.
Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą. Gyventojams, kurie elektros suvartoja virš 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, nepriklausomą tiekėją siūloma pasirinkti iki 2024 metų (dabar numatytas terminas birželio 18-oji), o kitiems – iki 2024 metų liepos 1-osios (vietoje 2023 metų sausio 1-osios).
Taip pat siūloma nepasirinksiantiems nepriklausomo tiekėjo gyventojams netaikyti 25 proc. priemokos už garantinį tiekimą.
Akcizų įstatymo pataisomis siūloma sumažinti akcizą degalams. Bešviniam benzinui taikomą 466 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma sumažinti iki 359 eurų, gazoliams – iki 330 eurų (vietoje 372 eurų), o naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – iki 125 eurų (vietoje 304,10 euro už toną).
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad senatvės pensijos pagrindinė dalis būtų 25 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Nuo birželio bazinė pensija yra 225,84 euro. Priėmus pataisą, ji padidėtų iki 376 eurų per mėnesį.
VDU 2022 metų pirmą ketvirtį siekė beveik 1730 eurų iki mokesčių.
Antiinfliacinių priemonių paketą opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį. Dialogo grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo po to, kai Seimas praėjusią savaitę svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.
Opozicijos iniciatyva balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį, per kurį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir nuo ketvirtadienio renkasi posėdžiauti alternatyviai.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
