„Sveikinu Vilniaus valdančiuosius, kurie nieko nedarydami sugebėjo sumažinti Vilniaus skolą – ji pagaliau nesiekia milijardo. Bet ne litais, o eurais“, – ironiškai posėdžio pradžioje pristatant būsimųjų metų biudžetą kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vidas Urbonavičius.
Tiesa, kada Vilniaus skola pradės mažėti, niekas pasakyti negalėjo. Esą viskas priklausys nuo finansavimo, kurį miestas gaus iš Valstybės.
2015 metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,210 mlrd. Lt, arba 350,539 mln. eurų. Ši suma yra vos 77 mln. Lt daugiau, nei buvo 2014 metais, bet beveik 255 mln. Lt daugiau nei 2013 m.
„Pagrindinė kitų metų problema išlieka paskolų grąžinimas, kurios buvo paimtos praeitoje kadencijoje 2009, 2010 metais, taip pat parduotos įmonių skolos 2010 metais „Snoro“ ir Ūkio bankams, kurių bendra suma beveik 159 mln. Lt. Šias paskolas planuojame restruktūrizuoti, skelbiant konkursus, kai bus patvirtintas biudžetas. Šiemet, atlikus mokėtinų skolų restruktūrizavimą, pradelstų įsiskolinimų jau sumažėjo beveik 307 mln. Lt, o skolų atidėjimo ir išdėstymo sutartys su savivaldybės kreditoriais sudaromos ir toliau“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas.
Anot savivaldybės, Vilniaus skolos šiemet stabilizavosi ir, nepaisant deficitinio biudžeto, 2014 m. augo nežymiai – nuo 374 (1,29 mlrd. Lt) iki 380 mln. eurų (1,311 mlrd. Lt). Taip pat Šiaulių bankas dalyvavo konkurse ir sutiko pratęsti paskolų grąžinimo laiką penkeriems metams. Opozicija įsitikinusi, kad vis dėlto skolos itin augo miestą valdant dabartinei kadencijai ir jokios stabilizacijos nėra.
Pagal biudžeto pajamas vienam gyventojui, Vilniaus savivaldybei skiriama mažiausia dalis visoje Lietuvoje. Vienam vilniečiui tenka – 1377,3 Lt, kauniečiui – 1679,1 Lt, o klaipėdiečiui – 1554,8 Lt.
