Jei ruošiamės gyventi ilgai, todėl jau šiandien rūpinamės savo maistu, miegu ir streso valdymu, verta pamąstyti ir apie savo finansinę ateitį bei pradėti rūpintis ja.
Gyvensime iki 150 metų?
Spartėjanti žmonijos pažanga medicinos, biotechnologijų, terapijos srityse, gerėjantys socialiniai ir ekonominiai veiksniai, sveikesnė gyvensena pastebimai spartina žmonių gyvenimo ilgėjimo tempą. Sunku patikėti, kad žmonės šiuo metu vidutiniškai gyvena beveik dvigubai ilgiau negu 18-ame amžiuje (tik vos prieš tris šimtus metų).
Anot Jungtinių Tautų Organizacijos, vidutinė viso pasaulio žmonių gyvenimo trukmė lyginant su dabartine iki 2050 metų pailgės maždaug 5 metais, t. y. nuo maždaug 73 iki 78 metų. Iki šio šimtmečio pabaigos išsivysčiusiose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė turėtų pasiekti 90 metų.
Tačiau medicinos ir biotechnologijų vystymuisi ir pasiekimams vis labiau spartėjant (tokiose srityse kaip kamieninių ląstelių tyrimai, regeneracinė medicina, individualizuota sveikatos priežiūra, pagrįsta individualiais genetiniais profiliais, senėjimą stabdančios terapijos ir kt.) galima išgirsti ir tokių vertinimų, kad dar po dešimtmečio žmogaus gyvenimo trukmė gali ilgėti iki 120 ar net 150 metų. Nors skamba utopiškai, bet gali būti, kad jau tarp šiuo metu gimusių žmonių yra tokių, kurie sulauks 150 metų!
Tuo tarpu jei pažvelgtume į pragyvenimo trukmę, pasiekus pensinį amžių, tai ji padidėjo dar įspūdingiau. Jeigu prieš gerą penkiasdešimtį metų pensinį amžių pasiekę žmonės gyvendavo 10–15 metų, tai dabar gali tikėtis pragyventi 20–30 metų, o netolimoje ateityje gal net ir 30–40 metų. Nepaisant džiugių žinių, kokių iššūkių tai gali sukelti?
Finansinės ilgaamžiškumo rizikos
Ilgaamžiškumo tendencijų kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į kai kurias finansines rizikas, kylančias dėl ilgesnio gyvenimo išėjus į pensiją. Tradiciškai išėjimo į pensiją planavimas grindžiamas prielaida, kad žmonės pensijoje praleis apie 20 metų. Tačiau daugelis žmonių šiandien pensijoje gali praleisti 25–30 ar daugiau metų. Dėl to svarbu pagalvoti apie svaresnį finansinį pasiruošimą, kol dar esate darbingi, kad vėlesniame etape būtų galima padengti kokybiško pragyvenimo išlaidas, sveikatos priežiūros išlaidas ir kitas nenumatytas išlaidas.
Viena iš ilgaamžiškumo rizikų – didėjančios sveikatos priežiūros išlaidos. Nors visi tikimės senti sveikai (juk tam ir investuojame į maisto papildus ir tyrimus), tačiau negalime paneigti fakto, kad senstant sveikatos priežiūrai teks skirti vis daugiau pinigų. Gali būti, kad medicininės išlaidos nebus visiškai kompensuojamos sveikatos draudimo sistemos arba norėsis kokybiškesnių mokamų paslaugų. Taip pat reikia įvertinti, kad su laiku sveikatos priežiūros paslaugos brangs. Tad sutaupę daugiau, būsite pasiruošę šioms potencialiai didelėms išlaidoms.
Dar viena rizika – socialinės apsaugos neapibrėžtumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu „Sodros“ pensijos yra pagrindinis ir dažnu atveju vienintelis senjorų pajamų šaltinis. Statistika rodo, kad šiuo metu gaunama pensija tesiekia 40–45 % buvusio atlyginimo prieš pensiją, o pagal „Eurostat“ ir Pasaulio banko projektuojamas Lietuvos demografines tendencijas, valstybei teks vis didesnė našta išlaikyti pensininkus, kurių daugės.
Tad „Sodros“ pensija gali būti linkusi dar labiau mažėti. Pasikliauti vien socialine apsauga yra rizikinga, todėl finansiniam stabilumui būtina turėti papildomus finansų šaltinius. Bet apie juos – kiek vėliau.
Galvojant apie ateitį, svarbu įvertinti ir infliaciją. Ji laikui bėgant mažina santaupų perkamąją galią. Net nedidelis metinis infliacijos lygis gali reikšmingai paveikti santaupas pensijai per 20–30 metų laikotarpį. Pavyzdžiui, jei vidutinė infliacija yra 3 % per metus, kainos per 25 metus padidės daugiau nei dvigubai. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį, santaupos pensijai turi augti sparčiau nei infliacija. Tam reikia ir daugiau taupyti, ir pasirinkti tinkamus finansinius instrumentus.
Galiausiai be būtiniausių dalykų, dauguma žmonių nori mėgautis savo pensiniais metais. Tai gali būti kelionės, pomėgiai, laiko praleidimas su artimaisiais ar tiesiog ramybė, susijusi su finansiniu saugumu. Sutaupius daugiau, galima lanksčiau ir laisviau mėgautis šiais išėjimo į pensiją malonumais nesijaudinant dėl pinigų trūkimo.
10 patarimų, kaip finansiškai pasiruošti ilgaamžiškumui ir juo mėgautis
Tyrimai rodo, kad žmonės savo gyvenimo trukmę nuvertina vidutiniškai beveik 5 metais, o sparčiai gerėjančios ilgaamžiškumo tendencijos šį skirtumą linkusios dar padidinti. Nors gali būti sunku tiksliai įvertinti, kiek ilgai gyvensime, pervertinti yra daug geriau nei neįvertinti. Ir geriau palikti šiek tiek daugiau pinigų savo artimiesiems nei per anksti jų pritrūkti pačiam. Tad pateikiu 10 patarimų, kaip finansiškai pasiruošti ilgaamžiškumui:
1.Kaupti savo ateičiai pradėkite kuo anksčiau. Kuo anksčiau pradedama kaupti ir pinigus įdarbinti investuojant (ne laikant sąskaitose ar indėliuose), tuo mažiau pastangų reikia norint pasiekti solidžius rezultatus ilguoju laikotarpiu. Tokiu atveju didžiausią darbą padaro „dirbantys“ pinigai ir uždirbtos investicinės grąžos (sudėtinių palūkanų) efektas.
2.Maksimaliai pasinaudokite Lietuvoje veikiančia daugiapakope pensijų kaupimo sistema. Tai vienas efektyviausių būdų sukaupti savo pensiniam amžiui. Šalia „Sodros“ kaupiamos pensijos (I pakopos) kaupkite II ir III pensijų pakopoje. Kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra vienas iš paprasčiausių, pigiausių ir efektyviausių būdų sukaupti papildomų lėšų savo ateičiai – prie kaupimo valstybė prideda paskatą. Be to, kaupimo II pakopoje kainodara reguliuojama įstatymais, todėl tai pigiausias būdas investuoti.
Jums taip pat nereiks sukti galvos, kur ir kaip investuoti – II pakopos gyvenimo ciklo fondai užtikrina automatinį rizikos paskirstymą pagal amžių. Per visą kaupimo laikotarpį uždirbta investicinė grąža neapmokestinama GPM. Kaupimas III pakopos pensijų fonduose yra lanksti ir valstybės skatinama priemonė – per metus galima susigrąžinti iki 300 Eur GPM lengvatos, per visą kaupimo laikotarpį uždirbta investicinė grąža taip pat neapmokestinama GPM.
3.Jei yra galimybė, pasinaudokite darbdavio pensija arba paskatinkite savo darbdavį, jei toks kaupimas darbuotojams dar nenumatytas. Tai dar viena kaupimo priemonė, kuri svariai skatinama valstybės. Įmokos į darbdavio iniciatyva darbuotojams kaupiamus pensijų fondus, kitaip nei atlyginimas ar premija, yra neapmokestinamos. Kaupiant darbuotojui (III pakopos) pensijų fonde, 100 % lėšų, skirtų darbuotojui, jį ir pasiekia, o ši suma yra net iki 68 % didesnė, lyginant su jos išmokėjimu kaip darbo užmokesčiu, nes pastaruoju atveju kyla mokestinės prievolės.
4. Šalia dalyvavimo visose trijose pakopose, jei turite galimybių, galite bandyti susikurti ir dar vieną-kitą papildomą ateities pajamų šaltinį.
Tai galėtų būti papildomos investicijos į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kt. Verta investuoti ir į savo žinias, išsilavinimą, kompetencijos kėlimą, tai padėtų uždirbti daugiau pajamų.
5.Automatizuokite kaupimą – nusistatykite automatines periodines įmokas į savo pensijų fondus ar kitas pasirinktas finansines priemones, kad užsitikrintumėte reguliarų nuoseklų kaupimą, apie kurį nereikėtų kaskart pagalvoti ar prisiminti.
6. Investicijas paskirstykite kuo plačiau visame pasaulyje, kad išvengtumėte nepalankių pavienių šalių ar regionų politinių, ekonominių, demografinių ir kitų rizikos veiksnių. Artėjant pensiniam amžiui mažinkite investicijų riziką įtraukdami saugesnių investicijų (II pakopos gyvenimo ciklo fonduose tai padaroma automatiškai už jus).
Sulaukus pensinio amžiaus neskubėkite viso sukaupto turto paversti pinigais, nes tikėtina, kad juo naudositės dar daug metų po truputį, dalimis, tad jį reikėtų apsaugoti nuo infliacijos paliekant įdarbintą.
7.Artėjant pensiniam amžiui stenkitės susimažinti turimas finansines skolas, kad kintančios paskolų palūkanos ir kintančios paskolų įmokos nedarytų įtakos jūsų biudžetui pensiniame amžiuje.
8.Jei vis tik jūsų santaupų ir kitų pensijai kauptų pajamų šaltinių nepakaktų, kad užtikrintumėte pajamas visą likusį gyvenimą, tokiu atveju gali tekti pavėlinti išėjimą į pensiją keleriems metams ir stengtis išlikti darbo rinkoje arba bandyti sumažinti savo gyvenimo būdo išlaidas.
9.Pagalvokite apie dalinį darbą ar pomėgius, kuriais galėtumėte užsiimti pensijoje. Net ir pensijoje galite kažkiek dirbti ar turėti pelningų pomėgių ar amatų, kurie suteiktų papildomų pajamų. Be to, tai leis likti užimtam ir aktyviam ilgesnį laiką, atrandant džiaugsmą, prasmę ir ... papildomas pajamas.
10. Galiausiai, jei jūsų gyvenimo veiklos ir darbai visiškai nėra susiję su finansais ir investicijomis, pasimokykite finansinio raštingumo, skirkite laiko tokioms temoms, kaip asmeninio biudžeto sudarymas, investavimas, pensijų planavimas. Kuo daugiau šioje srityje žinosite, tuo geriau gyvenime galėsite priimti pagrįstus finansinius sprendimus ir objektyviai vertinti investavimo ir ilgalaikio taupymo rekomendacijas.
Sėkmingų finansinių sprendimų ir pasiturinčio gyvenimo sulaukus 100 metų!
