Vis tik praėjusią savaitę publikuotame indekse, atspindinčiame 2021 m. rezultatus, Lietuva teužėmė 14 vietą iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių, surinkusi kiek mažiau nei šešiasdešimt balų. Ir nors savo rezultatais pademonstravome kiek geresnius rezultatus nei ES vidurkis, Lietuva per pastaruosius metus prarado 2 pozicijas. Kodėl taip atsitiko ir ką tai reiškia mums?
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas yra pagrindinė Europos Komisijos (EK) kas metus rengiama ataskaita, skirta stebėti valstybių narių skaitmeninę pažangą. Ataskaitose pateikiami šalių profiliai, kurie valstybėms narėms padeda nustatyti prioritetinių veiksmų sritis, ir teminiai skyriai, kuriuose pateikiama ES lygmens analizė pagrindinėse skaitmeninės politikos srityse.
Paminėjimo verta tai, kad 2021 m. DESI skaičiavimo metodika reikšmingai pakito. Šiemet indeksas sudarytas remiantis EK parengta ES skaitmeninio dešimtmečio vizija ir apima keturis pagrindinius aspektus: Galimybes naudotis ryšiu, Žmogiškąjį kapitalą, Skaitmeninių technologijų integraciją, Skaitmenines viešąsias paslaugas. Pažangą šiose kategorijose atspindi 33 rodikliai, iš kurių 8 šių metų indekse yra nauji. Be to, šių metų DESI ataskaitoje atsisakyta iki šiol vertintos penktosios –Internetinių paslaugų naudojimo – kategorijos. Taigi vertinant ilgalaikes tendencijas reikia turėti galvoje, jog indekso sudarymo metodika šiek tiek kinta.
Lietuvos pozicija DESI 2021
Lietuvos pozicijos DESI indekse nėra stabilios. Vertinant pastarųjų penkerių metų perspektyvą matyti reikšmingi svyravimai. Pavyzdžiui, 2016 m. Lietuva DESI indekse užėmė 15 vietą, tačiau nuosekliai augo ir padarė gana didelę pažangą – 2018 ir 2019 m. šalis buvo pasiekusi 11 reitingo poziciją. Visgi, išlaikyti gerų rezultatų nepavyko ir pastaraisiais metais Lietuvos pozicijos reitinge nuosekliai krenta.
Analizuojant šių metų vertinimą, pagal dvi kategorijas Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Šalis užima 17 vietą pagal kategoriją Žmogiškasis kapitalas, o pagal kategoriją Galimybė naudotis ryšiu Lietuva užimta tik 25 vietą. Tuo tarpu pagal kitas dvi kategorijas Lietuva pasižymi geresniais rezultatais lyginant su bendrijos vidurkiu. Šios kategorijos yra Skaitmeninių technologijų integracija bei Skaitmeninės viešosios paslaugos, pagal kurias šalis užima 12 vietą.
Vertinant gilesnius indekso duomenis matyti, jog lyginant Lietuvos 2021 m. DESI indekso rodiklius su ES vidurkiu, bendrijos vidurkį Lietuva lenkia pagal 16 rodiklių, tuo tarpu pagal 15 rodiklių šalis atsilieka ir tik pagal 2 iš jų rezultatai yra lygūs. Visa tai puikiai atspindi ir Lietuvos padėtį suminiame indekse, kadangi šalis yra pačiame vertinamų valstybių reitingo viduryje.
Ar verslo skaitmeninimo pastangos konvertuojasi į rezultatus?
Analizuojant pastarųjų metų DESI indeksą pastebima nerimą kelianti tendencija, susijusi su verslo skaitmeninimo lygiu. Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuva pagal DESI kategoriją Skaitmeninių technologijų integracija ES vidurkius lenkia pagal 7 rodiklius ir tik 4 atsilieka, nuo 2018 m. Lietuvos pozicija pagal šią kategoriją nuosekliai krenta – nuo 9 vietos 2016 m. iki 12 vietos 2021 m.
Atrodo, kad didelis dėmesys skaitmeninimui nėra konvertuojamas į realius veiksmus.
Verslo skaitmeninimo tematika politikos formuotojų ir verslo lyderių kalbose skamba jau daugelį metų. Temos aktualumas matyti ir vertinant, jog skaitmeninimas yra tapęs nenuginčijamai pagrindine kryptimi, kuria eina viso pasaulio ekonomikos. Visgi atrodo, kad didelis dėmesys skaitmeninimui nėra konvertuojamas į realius veiksmus arba kitos ES valstybės šią konversiją įgyvendina sparčiau nei mes. Poreikis skaitmeninimui visuomet buvo itin stipriai siejamas su įmonių konkurencingumu, efektyvumu ir produktyvumu, suvokiant, kad skaitmeninimas padeda greičiau pasiekti didesnę pridėtinę vertę, kurti naujas paslaugas ir produktus, taupyti nereikalingus kaštus, efektyviau bendrauti su klientais ar vartotojais.
Žmogiškojo kapitalo svarba
Nors skaitmeninimo svarba įmonėms yra nenuginčijama, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais, nepaisant toliau besitęsiančio skaitmeninimo augimo, produktyvumo augimas yra stipriai sulėtėjęs. EBPO vertinimu, šalia skaitmeninimo būtini ir įvairūs papildantys veiksniai, tarp jų – ir tinkamas žmogiškasis kapitalas.
Skatinant skaitmeninę ekonomiką yra būtinas darbo jėgos įgūdžių tobulinimas ir su tuo susijusios veiklos, tačiau pagal DESI kategoriją Žmogiškasis kapitalas Lietuva užima tik 17 vietą. Pagrindiniai įvardinami iššūkiai Lietuvoje yra nepakankamas informacinių ryšių ir technologijų (IRT) mokymų darbuotojams lygis bei nepakankamas IRT absolventų ir specialistų kiekis.
Nauji požiūrio taškai: atsparumas ir dviguba transformacija
Žalioji transformacija yra viena tendencijų, tvirtai susijusių su skaitmeninimu. Skatindama skaitmeninimą EK visuomet pabrėžė ekonominį konkurencingumą, tačiau pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama, kad skaitmeninimas gali padėti pasiekti ne tik ekonominį augimą, tačiau ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. ES lygiu tai yra įvardinama kaip dviguba (angl. twin) transformacija.
Šis posūkis ES skaitmeninimo politikoje puikiai atsispindi ir įvairiuose ES lygio strateginiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Europos pramonės strategija 2020 m. akcentuoja įvairias skaitmenines technologijas, kaip dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, daiktų internetas kurios gali prisidėti prie ES aplinkosaugos tikslų, tuo pat metu didinant verslo konkurencingumą.
Šiame kontekste, 2021 m. DESI atsirado naujas rodiklis IRT darniai aplinkai, kuris matuoja, kiek yra įmonių valstybėse, kurios gana ir/arba labai intensyviai vykdo žaliąją veiklą naudojantis IRT. Lietuvoje 2021 m. šis rodiklis siekė 74 proc. ir gana reikšmingi lenkė ES27 vidurkį, kuris buvo 66 proc. Visgi tam, kad tiksliau išmatuotume verslų skaitmeninimo lygį žaliosios transformacijos kontekste, reikalingi detalesni tyrimai ir duomenys.
Šalia įmonių efektyvumo ir tvarumo klausimų skaitmeninimo kontekste atsiranda ir dar viena – atsparumo – tema. Didėjanti globalizacija lėmė sudėtingų gamybos tinklų plėtrą, kuri buvo įgyvendinama atsparumo sąskaita. Modernios ilgos ir sudėtingos vertės grandinės yra veiksmingos, tačiau jos susiduria su vis dažniau pasitaikančiais trikdžiais – vienas iš tokių buvo COVID-19. Augant suvokimui apie galimus trikdžius, tarp aktualiausių temų iškilo verslo atsparumo didinimas, t. y. verslų gebėjimas reaguoti ir atlaikyti išorinius šokus bei prie jų prisitaikyti. DESI indekse atkreipiamas dėmesys, jog tam, kad galėtumėme pasiekti tvarią, atsparią ir teisingą Europos ekonomikos plėtrą, bus reikalingos didelės investicijos.
Šalia įmonių efektyvumo ir tvarumo klausimų skaitmeninimo kontekste atsiranda ir dar viena – atsparumo – tema.
Kas toliau?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai komunikuoja, jog pagal užsibrėžtą strategiją 2025 metais Lietuva siekia būti 10 DESI indekso vietoje, o įgyvendinus planuojamas reformas jau 2030 metais pasiekti net 7 vietą. Tai ambicingi tikslai, kuriuos pasiekti nebus lengva. Per ateinančius metus turėsime pamatyti esminius ir sisteminius pokyčius, skatinant skaitmeninių procesų plėtrą, kurie įgalintų ir katalizuotų šalies šuolį iš 14 pozicijos į 7-ąją. Jei ambicijas tikrai ruošiamasi įgyvendinti, pokyčius pamatyti turėtumėme jau labai greitai.
