„Pasitarimo metu buvo apsvarstytos ir pritartos tam tikros priemonės, susijusios su vartotojų teisių apsauga, konkurencingumo didinimu“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis ir pažymėjo, kad jomis siekiama pakeisti balansą, kuomet namų ūkis Lietuvoje maisto produktams išleidžia dvigubai didesnę pinigų dalį nei ES gyventojai.
Anot jo, sukurta informacinė sistema, kur gyventojai galės matyti ir sekti pagrindinius kainų pokyčius, Vyriausybė vertins, kaip kainos keičiasi – ar jos mažėja, ar priemonės padarė poveikį.
Maisto kuponai: pirmiausia vaikus auginančioms šeimoms
S.Skvernelis patikino, kad maisto kuponus pirmiausia galės įsigyti šeimos su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau, įvertinus bandomąjį projektą, ir visi gyventojai. Popierinių kuponų (vadinamųjų „vaučerių“) nebus, jie veiks per telefonų programėles ar elektroniniu paštu. Projektas galėtų startuoti kitąmet antrą pusmetį.
„Turime kitus įrankius – galimos mobilios aplikacijos, kurios nereikalaus jokių popierinių kreipimųsi ar prašymų tiek pirkėjui, tiek pardavėjui“, – aiškina S.Skvernelis.
Jis patikino, kad „niekam per prievartą nebus kišama ar brukama“, bandomajam projektui pasirinkta tikslinė grupė – pradžioje kuponus galės įsigyti tik šeimos, auginančios mažamečius vaikus. Mat kitos socialinės grupės turi įvairių kitų paskatų ir lengvatų.
S.Skvernelis patikino, kad daug skepticizmo sulaukė ir vaiko pinigai, tačiau duomenys rodo, kad 90 proc. tėvų naudojasi šia lengvata.
„Tai yra ir sveika mityba, ir ekologiški maisto produktai, ir perkamosios galios didinimas“, – tikina S.Skvernelis.
Ši priemonė turės būti notifikuota Europos Komisijoje, patvirtino premjeras.
Premjeras neatskleidė, kokia gali būti kupono kaina, tačiau patikino, kad jis suteiktų galimybę maisto įsigyti su 20 proc. nuolaida.
„Nėra prievartos jokios, nėra būtinybės tą daryti, tiesiog apsispręs šeimos, ar naudinga tą daryti. Mes norime paskatinti ir šeimas, ir ekologiškų maisto produktų prekybos plėtrą, pasiūlos plėtrą“, – sako premjeras.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikino, kad Vyriausybė negali kontroliuoti kainų tiesiogiai, tačiau gali padėti žmonėms suformuoti tam tikrus įpročius – rinkti vietinius gamintojus, pirkti artimiausiose smulkiose parduotuvėse, o mažuosius prekybininkus skatinti plėtoti prekybą.
„Norime suformuoti ūkininkams įpročius pardavinėti maistą kuo artimiau, ten, kur jis yra gaminamas“, – sakė ministras.
Jis patikino, kad pakaks parsisiųsti mobiliąją programėlę – šeimos, kurioms skirti kuponai, juos gaus į telefoną ar elektroniniu paštu.
„Nereiks teikti jokių pažymų, nereikės išsiimti iš institucijų – jos tą informaciją turi. Visos šeimos, kurios turi ikimokyklinio amžiaus vaikų, į savo telefoną gaus kodą, su kuriuo keliaus į to tinklo, kurį mes suformuosime, parduotuvę“, – sako G.Surplys.
Anot jo, prekybininkai mėnesio pabaigoje atsakingai institucijai teiks duomenis ir atgaus pinigus.
Vyriausybė svarsto, kad gyventojai galės įsigyti 3 kuponus, kiekvienas iš jų suteiks 2 eurų nuolaidą maisto produktams, tokiu atveju kupono kaina siektų 8 eurus. Kuponai galės būti naudojami mažose prekybos vietose.
Toks planas atitinka anksčiau nutekėjusį neoficialų darbinį Žemės ūkio ministerijos dokumentą.
Argumentuojama, esą 100 mln. ES gyventojų naudoja tokio pobūdžio priemones įvairioms paslaugoms, o užsienio studijos esą parodo, kad 30 kuponų naudotojų sukuria 1 darbo vietą.
Rado keturis miestus, kur koncentracija – 85 proc.
Vyriausybės priemonių plane tarp priemonių numatyta netgi galimybė įpareigoti koncentraciją viršijusią įmonę parduoti dalį verslo.
Šiuo metu Ūkio ministerija baigė vertinti Lietuvos regionų koncentraciją.
„Mūsų pavedimas buvo sudaryti tą koncentracijos žemėlapį, nes tokio ir nebuvo. Tai yra keturi miestai, kur didžiųjų prekybos tinklų koncentracija didesnė nei 85 proc. Kitas pavedimas pasižiūrėti – kodėl ten tokia koncentracija padidinta, kodėl nesisteigia kiti prekybos tinklai, kurie veikia Lietuvoje, ir tą atliksime“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Masto ekonomija nevyksta
Maisto kainų augimas Lietuvoje per 7 metus siekia 21,3 proc., kai ES – 13 proc., „Eurostat“ duomenis teikia Vyriausybė.
Vertinama, kad „idealiame pasaulyje masto ekonomija galėtų sąlygoti didelę naudą vartotojams“ dėl mažesnės savikainos ir kainų, tačiau Lietuvoje stambėjant ūkiams ir augant prekybininkams taip nenutiko. Čia maisto kainos atitinka ES vidurkius, tačiau gyventojų pajamos – daugiau nei 3 kartus žemesnės nei ES.
Argumentuojama, kad prekybos tinklų spaudimas tiekėjams galiausiai sumažina tiekėjų skaičių, o tuomet mažėja ir konkurencija, kainos rinkoje pradeda augti.
Du esminiai „receptai“, kuriuos pristato Vyriausybė: gyventojų pajamų didinimas, ir konkurencijos didinimas kartu su sąžiningos prekybos skatinimu.
Daugiau kontrolės ir įpareigojimų
15min jau skelbė apie Ūkio ministerijos pasiūlytas priemones konkurencijai stiprinti. Su nesąžiningais verslo tarpusavio santykiais būtų kovojama išplečiant Konkurencijos tarybos galias, draudžiant reikalauti iš tiekėjų suteikti prekėms nuolaidas, jei dėl jų nesusitarta raštu, suteikiant daugiau galimybių pranešti apie piktnaudžiavimą ir draudžiant prekybos tinklams imtis atsakomųjų veiksmų prieš tiekėją, ginantį savo teises.
Žadama, kad bus parengtos ir gerosios, ir blogosios praktikos gairės, kaip jų laikomasi stebės Konkurencijos taryba. Vyriausybė apibrėžė, kas turėtų būti prekybos tinklų sutartyse su tiekėjais, kad jos atitiktų „gerąją praktiką“.
Blogąja praktika būtų laikoma esminės informacijos neteikimas, reikalavimai keisti esmines tiekimo sąlygas, mažinti iš anksto sutartas kainas arba didinti nuolaidų sumas, atlyginti išlaidas, susijusias su prekybininko veikla, taikyti akcijas už neparduotas prekes, grafikų nesilaikymas ar kt.
Sustiprinta Konkurencijos taryba, anot Vyriausybės pranešimo, galės taikyti netgi struktūrines priemones – įpareigoti parduoti įmonę ar jos dalį už pažeidimus.
Taip pat taryba galės remtis platesnio rato asmenų liudijimais, kuomet bus atliekami tyrimai, už naudingą informaciją teikti atlygį, taip pat įgis daugiau kitų priemonių.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galės vykdyti „slaptojo pirkėjo“ tyrimus parduotuvėse, blokuoti prieigą prie vartotojų teises pažeidžiančių svetainių, taip pat bus sugriežtintos pasekmės už vartotojų teisių pažeidimus.
Naujas paketas smulkiam verslui
Vyriausybė žada, kad 16 priemonių paketas lems pokyčius ir naudą smulkiajam verslui: mažoms parduotuvėms iki 300 kv. metrų, taip pat atskirų sričių subjektams, tvarkantiems mėsą, pakuojantiems prekes, naudojantiems išorinę reklamą, besiverčiantiems ekologiniais produktais ir pan.
„Naujas, iš įvairių paramos priemonių sugeneruotas 5 mln. eurų paketas, skirtas paskatinti žemės ūkio maisto gamintojus kooperuotai veiklai, parama steigtis/plėstis smulkioms prekybos vietoms“, – žada Vyriausybė.
Žadama, kad gyventojai turės paskatas reguliariai pirkti šviežius maisto produktus smulkiose prekybos vietose. O viešųjų pirkimų dalyje bus teikiama pagalba tiekėjams, bus plečiamas CPO LT katalogas.
Kainos – viename portale
Vyriausybė kartoja ir planus dėl tinklalapio produktukainos.lt, kuriame bus skelbiamos populiariausių produktų kainos nuo 2019-ųjų.
2019 metų vasarį žadama atlikti analizę dėl naujausių kainų tendencijų ir bus planuojamas II etapas, kurio metu bus siūlomos naujos priemonės.
G.Surplys patikino, kad bus suformuotas 20 produktų maisto krepšelis, o didieji prekybos centrai savo noru teiks kainas.
„Visi didieji tinklai vienoje vietoje skelbs savo kainas, natūralu, kad žmonės galės pasirinkti tą 20 produktų krepšelį, kuriame bus ir daržovės, ir mėsa, ir pienas, ir t.t.“, – sako G.Surplys.
Anot jo, portale bus galima palyginti, kokia dalis produkto kainos tenka ūkininkui, kokia tarpininkui, perdirbėjui ir, galiausiai, prekybininkui.
„Visos tos priemonės ir ves prie tobulos konkurencijos, nes vienoje vietoje bus visos kainos“, – sako G.Surplys. Jis patikino, kad didieji prekybos tinklai teikti kainas sutinka, o jei kas atsisakys – „tai bus įvaizdžio klausimas“.
Pajamas augins reforma, vaiko pinigai, pensijų augimas
Vyriausybė nurodo keturis šaltinius, kaip kitąmet augs gyventojų pajamos.
Pirmiausia, apie 40–50 eurų „į rankas“ pridės mažesni darbo mokesčiai kas mėnesį. Taip minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama 30 eurų, iki 430 eurų. Visgi atlyginimų augimo dalį atims pensijų reforma – į pensijų fondus įtraukti gyventojai pajus gerokai mažesnį prieaugį, kadangi dalis lėšų bus kaupiama.
Antras šaltinis – vaiko pinigus numatoma didinti iki 50 eurų.
Trečia, senatvės pensija dėl indeksavimo vidutiniškai padidės 26,5 euro, turintiesiems darbo stažą – šis pokytis planuojamas dėl susiejimo su darbo užmokesčio augimu.
Ir ketvirtas papildomų pajamų šaltinis – naujos pajamų mokesčio lengvatos, kurios leis gyventojams iki 400 eurų susigrąžinti už remonto ar vaikų priežiūros paslaugas.
