Į 15min kreipėsi siūloma privalomojo sveikatos draudimo (PSD) amnestija pasipiktinęs skaitytojas Mindaugas. Jis rėžė, kad dabar emigrantai apskritai neturės paskatų deklaruoti išvykimo, o oficialiai „likdami“ Lietuvoje jie išnaudoja socialinę sistemą.
„Turiu labai daug pavyzdžių, kai emigrantai čia negyvena, bet išvykimo nedeklaravo ir turi labai daug privilegijų – pavyzdžiui, šildymo lengvatą, lengvatas vandeniui, šiukšlėms, komunalinėms paslaugoms. Dabar išeina absurdas, kad ir PSD jiems nebereikės mokėti“, – širdo Mindaugas.
Jis pateikė šeimos pavyzdį – išvažiavę į užsienį vaikai parūpina lengvatą savo tėvams.
„Šeimoje yra 5 asmenys, trys iš jų gyvena užsienyje, bet bent jau mokamas PSD. Esmė – tėvai, kurie likę Lietuvoje dviese, gauna lengvatą už šildymą, nes deklaruojama, kad gyvena penkiese. Taip pat ir už šiukšles, komunalinius. Visi turėtų prieštarauti PSD mokesčio panaikinimui, dabar bus, kad net nieko susimokėti nereikia“, – teigė Mindaugas.
Jis patikslino, kad nors tėvai dirba, jų pajamos padalinamos iš penkių – tokiu atveju pajamos vienam asmeniui yra gana mažos, jie gali į savivaldybę kreiptis lengvatų.
Tiesa, PSD įmoka yra skirta tik sveikatos draudimui – iš surinktų lėšų finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, su parama tai nėra susiję.
„Sodra“ vertina, kad 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų yra emigravę, tačiau to nedeklaravę, jų susikaupusi skola siekia 100 milijonų eurų.
Aibė lengvatų manipuliacijoms
Didelė dalis socialinės paramos Lietuvoje skiriama vertinant vienam žmogui tenkančias pajamas, todėl skaitytojo aprašyta „tuščių galvų“ problema iš tiesų gali egzistuoti.
Netgi tiesiogiai mokama socialinė pašalpa nepasiturintiems gyventojams yra skiriama, kai asmens pajamos mažesnės nei 122 eurai per mėnesį. Pavyzdžiui, jei keli vaikai gyvena su nedirbančia mama, o tėtis triūsia užsienyje to nedeklaravęs, gali atrodyti, kad šeima remtina, nors tėčio pajamos užsienyje gali būti didelės.
Taip pat priklausytų ir visos būsto išlaidų kompensacijos – šildymui, geriamajam vandeniui, karštam vandeniui. Tokios kompensacijos skiriamos, kai kaina už šildymą ar kitas paslaugas viršija tam tikrą dalį pajamų. Vėlgi, jei pajamos fiktyviai sumažintos, kompensacijomis galima pasinaudoti.
Tokiu atveju taip pat priklausytų ir nemokamas maitinimas mokiniams, papildomos išmokos vaikams, be ir taip priklausančių vaiko pinigų.
Yra ir kitokių lengvatų – būsto nuomai, būsto įsigijimui, parama maisto produktais.
Ministerija: remiami tik nepasiturintys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neigia, kad tokia problema yra smarkiai paplitusi – yra visa aibė priemonių tikrinti, kad parama nebūtų piktnaudžiaujama, o ji skiriama Lietuvoje gyvenantiesiems.
Socialinę pašalpą gauna apie 74,5 tūkstančius gyventojų Lietuvoje – tai sudaro 2,7 proc. gyventojų.
122,1 tūkst. asmenų gauna lengvatą šildymo išlaidoms ir kompensacijas vandeniui – tai jau 4,3 procento gyventojų, panašiai tiek gyvena Utenos apskrityje.
„Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) visų pirma teikiama Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai asmuo negyvena Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ši parama jam neteikiama. Piniginė socialinė parama teikiama, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes“, – paaiškina SADM Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Tumienė.
Kreipimosi dėl paramos metu vertinamas ne tik asmens (šeimos) nuosavybe turimas turtas, pajamos, bet ir užimtumas. Tai reiškia, kad, norėdami gauti paramą, visi šeimos nariai turi atitikti bent vieną iš sąlygų, kurioms esant turi teisę į paramą – dirbti, o nesant darbo, ieškoti jo registruojantis darbo biržoje, ir pan.
Galiojantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas sudaro galimybes mažinti piktnaudžiavimo piniginės socialinės paramos gavimo atvejus.
Savivaldybės, kurios atsakingos už tai, skirti ar neskirti paramą, turi plačias teises.
Jos periodiškai tikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.
„Patikrinusi asmens (šeimos) gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės gali neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu asmuo (šeima) deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmenų, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja“, – aiškina ministerijos atstovė.
Papildomai savivaldybės gali apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių teisę į piniginę socialinę paramą.
Piktnaudžiaujantys privalo paramą grąžinti
Jei jau vis tik būtų nustatomas piktnaudžiavimas, tektų neteisėtai gautą paramą grąžinti.
„Svarbu pažymėti ir tai, kad asmuo, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią jo teisę gauti šią paramą. Nustačius, kad asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, neteisėtai gautą paramą turi grąžinti“, – patikina K.Tumienė.
Kilus pagrįstų įtarimų, savivaldybės administracija privalo pareikalauti, kad asmenys deklaruotų turtą, įskaitant ir gaunamas pajamas. Būtų informuojamos nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančios institucijos dėl galimai nelegaliai gaunamų pajamų ar nelegalaus darbo.
„Institucijos bendrauja tarpusavyje ir keičiasi informacija. Informacija savivaldybių administracijų socialinės paramos skyriams teikiama per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). 2012–2013 metais pasirašytos ar papildytos duomenų mainų sutartys su Lietuvos darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis“, – įspėja K.Tumienė.
