Išlaidos pabėgėlių priėmimui tebeauga. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Vokietija pabėgėlių apgyvendinimui, maitinimui, švietimui, vokiečių kalbos kursams ir įvairioms administravimo išlaidoms turės išleisti apie 20 mlrd. Eur.
Ekonomistas siūlė nepamiršti, kad dauguma pabėgėliams skirtų lėšų iš karto grįžta į ekonomiką.
Ekonomistas siūlė nepamiršti, kad dauguma pabėgėliams skirtų lėšų iš karto grįžta į ekonomiką.
„Tačiau viskas nėra tik juoda ar balta. Mane erzina, kuomet apie pabėgėlius šnekame tik minėdami padidėjusias išlaidas“, – sakė Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelas Fratzscheris.
Jis teigė, kad į išlaidas pabėgėlių integracijai derėtų žvelgti kaip į švietimui bei rūpybai skiriamas lėšas.
„Tai ilgojo laikotarpio investicijos, kurioms atsipirkti reikės 20-30 metų. Tas pats ir su pabėgėliais. Turime į juos žiūrėti kaip į investiciją“, – sakė M.Fratzscheris.
Ekonomistas siūlė nepamiršti, kad dauguma pabėgėliams skirtų lėšų iš karto grįžta į ekonomiką jiems perkant maisto prekes ir kitus būtinus produktus, o iš to uždirba Vokietijos bendrovės bei jų darbuotojai. Į pabėgėlius žvelgiant pro tokią prizmę, pastariesiems skirta parama gali būti matoma kaip finansinė injekcija Vokietijos ūkiui.
Be to, visi pritaria, kad kuo naujai atvykę pabėgėliai bus greičiau integruoti į šalies darbo rinką, tuo bus geriau abiem pusėms.
„Dauguma į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių yra labai jauni, o tai reiškia, kad 40-50 savo gyvenimo metų jie skirs darbui. Mūsų skaičiavimai rodo, kad finansinė pabėgėlių nauda gali viršyti išlaidas jau po penkerių – šešerių metų“, – teigė M. Fratzscheris.
DIW vadovas nėra vienintelis Vokietijos ekspertas, manantis, kad jauni imigrantai atneš naudą šaliai.
Frankfurte įsikūrusios idėjų kalvės „Deutsche Bank Research“ vadovas Davidas Folkertsas-Landau sakė, kad be imigrantų Vokietijos BVP per metus nusmuktų 0,5 proc., kai tuo tarpu šiuo metu ekonomika paauga vidutiniškai po 1,5 proc.
„Dėl sėkmingos integracijos (pabėgėlių) laimėtų abi pusės, ir tai leistų Vokietijai įtvirtinti savo, kaip Europos ekonominės supervalstybės, statusą“, – aiškino D.Folkertsas-Landau.
Tačiau optimizmu dėl pabėgėlių indėlio į Vokietijos ekonomiką trykšta tikrai ne visi.
Pasaulyje žinomas ekonomistas, Manheimo Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) vadovas Clemensas Fuestas prognozuoja, kad pabėgėlius integruoti į šalies darbo rinką ir visuomenę bus sudėtinga.
„Gera pusė yra ta, kad atvyks daug jaunų žmonių, jie atvyks su naujomis, šviežiomis idėjomis. Tačiau blogas dalykas yra tas, kad Vokietija, norėdama išlaikyti gerovės valstybės sistemą, labai priklauso nuo mokesčių. Prireiks daugybės metų, kol pabėgėliai pradės uždirbti pakankamai, kad galėtų atsipirkti valstybei“, – sakė C.Fuestas.
