Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pacientai gali kreiptis dėl žalos sveikatai atlyginimo: advokatė paaiškina, ką reikia žinoti

Koronaviruso pandemijos metu padaugėjo gydymo įstaigose infekcija apsikrėtusių pacientų, kurie vėliau kreipėsi dėl žalos sveikatai atlyginimo galimybės. Advokatė Renata Ivanauskaitė pasidalijo, ką reikia žinoti apie pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kur kreiptis įtarus žalą sveikatai ir kokios sumos išmokamos.
Gydymo įstaigos
Gydymo įstaigos / A.Primost/15min nuotr.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo paskirtis – užtikrinti paciento teises gydymo įstaigoje jam teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymas reglamentuoja pacientų skundų nagrinėjimo ir padarytos žalos sveikatai atlyginimo pagrindus bei tvarką.

Nors 2020 metais įsigaliojo įstatymo pakeitimas, įtvirtinantis „žalos be kaltės“ modelį, visgi advokatė Renata Ivanauskaitė tvirtina, kad tikslas paskatinti gydytojus neslėpti savo klaidų bei palengvinti žalos pacientams atlyginimą praktikoje vertintinas nevienareikšmiškai.

Kreipimųsi padaugėjo per koronaviruso pandemiją

„Dėl žalos sveikatai atlyginimo galimybės pacientai suaktyvėjo koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Padaugėjo tiek pacientų, tiek medicinos personalo kreipimųsi dėl užkrėtimų koronaviruso infekcija gydymo įstaigose“, – pastebi R.Ivanauskaitė.

Vis dėlto, pasak advokatės, Seimui priėmus įstatymo pakeitimą ir įtvirtinus „žalos be kaltės“ modelį, buvo tikimasi sumažinti pacientų priešpriešą su gydymo įstaigomis bei medikais. Toks modelis turėjo padėti atlyginti žalą pacientams, „neapkaltinant medikų dėl sisteminių klaidų“. Įstatymo pakeitimu buvo siekiama suinteresuoti gydytojus ne slėpti savo klaidas, tačiau jas analizuoti bei viešinti. Abejotina, ar tai pavyko.

„Mano manymu, tikslas, bent jau šiuo metu, yra nepasiektas. Dažnas gydytojas vis dar nėra įsigilinęs į naujojo modelio esmę, todėl iš inercijos bei profesinio solidarumo „dengia“ kolegas, nepripažįsta savo klaidų“, – teigia advokatė.

Specialistė pabrėžia, kad įstatymo neveiksnumui įtakos turi ir tai, kad nepaisant to, jog gydytojo kaltė nėra vertinama, procesas dažnai neapsiriboja skundo nagrinėjimu Pacientų žalos sveikatai nustatymo komisijoje. Siekiant sustiprinti savo poziciją, pacientui paprastai rekomenduojama kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą su prašymu atlikti tyrimą dėl teiktų medicininių paslaugų prieinamumo bei tinkamumo.

123RF.com nuotr./Vyras lankosi pas gydytoją
123RF.com nuotr./Vyras lankosi pas gydytoją

„Esant pagrįstų abejonių, galima kreiptis į teisėsaugos institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, gydytojo veiksmai gali būti vertinami įvairiose institucijose. Visa tai gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip licencijos stabdymas, draudimas verstis medicinos praktika ir kt. Tai padidina gydytojų baimes kilus ginčui“, – pasakoja R. Ivanauskaitė.

Kaip interpretuojama gydytojo padaryta žala paciento sveikatai?

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu numatoma, kad paciento sveikatai padaryta žala yra laikomas pakenkimas asmens sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Pacientui gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

„Turtine žala laikomos asmens patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos atstatymu ar žalos šalinimu. Tai gali būti įsigyjamos medicinos priemonės, medikamentai, paciento transportavimo išlaidos į gydymo įstaigas ir pan. Verta pabrėžti, kad turtine žala laikoma ir dėl asmens sveikatos sužalojimo negautos pajamos, t.y. pajamų sumažėjimas arba praradimas dėl darbingumo netekimo. Neturtine žala laikomas dėl sveikatos sužalojimo patirtas asmens fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas“, – pasakoja specialistė.

„Žalos be kaltės modelis“ reiškia, kad sprendimas dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo priimamas nevertinant gydymo įstaigos ir ją padariusio specialisto kaltės. Alyginama tik neišvengiama žala sveikatai, jei nustatoma, kad žala paciento sveikatai atsirado dėl aplinkybių, kurių gydytojas ar gydymo įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Šiuo atveju piktnaudžiauti įstatymu pacientai negali, nes nors įstatymas gina paciento teises, jis savaime negarantuoja paciento teisumo bet kokiu atveju.

„Kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos visos žalai atlyginti būtinos sąlygos. Jei prie žalos atsiradimo prisidėjo pacientas savo veiksmais ar neveikimu arba pacientas tyčia, o gal dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ji neatlyginama arba mažinama išmoka“, – teigia advokatė.

Kur kreiptis įtarus žalą sveikatai ir kokiomis sumomis vertinama žala?

„Kilus abejonių dėl taikyto gydymo tinkamumo bei patirtos žalos, pirmiausia reikėtų kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje buvo teikiamos medicinos paslaugos. Svarbu teisingai suformuluoti kreipimąsi, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, būtų pagrįstas reikalingais faktais bei dokumentais. Neišsprendus problemos, gydymo įstaigoje, pacientas ar jo atstovas gali kreiptis į Pacientų žalos sveikatai nustatymo komisiją su prašymu atlyginti žalą“, – pasakoja specialistė.

Komisija dažniausiai prašymo atlyginti žalą vertinimui pasitelkia ekspertus – medicinos specialistus bei pati formuluoja jiems teikiamus klausimus. Pasak R.Ivanauskaitės, be teisininko ar mediko pagalbos, žalą patyrusiam asmeniui sudėtinga įvertinti klausimų pagrįstumą.

„Komisija paprastai prašymą nagrinėja nedalyvaujant pacientui, todėl dažniausiai jam nėra žinomi priimto sprendimo motyvai, teisinių žinių neturinčiam asmeniui sunku įvertinti jo pagrįstumą. Oficialiuose komisijos pacientui teikiamuose kvietimuose į posėdį nurodoma, kad pasisakymams bus skiriama iki 10 minučių“, – sako ekspertė.

Jei komisijos sprendimas paciento netenkina, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Atsakovu tokioje byloje yra valstybė (pagal buvusią tvarką – gydymo įstaiga).

„Įtarus žalą, svarbiausia nedelsti. Įstatymas numato, kad pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, į komisiją turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą“, – teigia R.Ivanauskaitė.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, įvertinus sužalojimo pobūdį bei sunkumą, nukentėjusiems pacientams, sutinkamai su 2021 m. komisijos veiklos ataskaita, neturtinės žalos išmokos siekė nuo 400 Eur iki 38 tūkst. Eur, turtinės žalos išmokos – nuo 19,51 Eur iki 56 tūkst. Eur.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais