Juanio kursas Azijoje vėlyvą pirmadienio rytą sudarė apie 7,1425 juanio už JAV dolerį ir buvo žemiausias nuo 2008 metų pradžios, bet kiek aukštesnis už anksčiau pirmadienį pasiektą lygį.
Įtampa pasaulio ekonomikoje pastarosiomis dienomis pastebimai padidėjo: Vašingtonas ir Pekinas padidino vienas kito prekėms taikomus importo muitus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino JAV bendroves pasitraukti iš Kinijos ir dar padaugėjo įspėjimų apie galimą pasaulio ekonomikos nuosmukį.
Juanis nėra laisvai konvertuojamas ir Kinijos vyriausybė riboja jo judėjimą JAV dolerio atžvilgiu – nuo centrinio kurso, kurį kasdien nustato Kinijos centrinis bankas, siekiantis atsižvelgti į rinkos tendencijas ir valdyti kintamumą, juanio kursas bet kuria kryptimi gali nukrypti ne daugiau kaip 2 procentais.
Kinijos centrinis bankas pastarosiomis savaitėmis nustatinėjo vis mažesnį kursą. Pirmadienį oficialusis kursas sudaro 7,057 juanio už JAV dolerį.
Dėl silpnesnio juanio atpinga Kinijos eksportas ir tai iš dalies sumažina papildomų JAV importo muitų naštą.
„Abi šalys atsiriša rankas ir toks juanio nuvertėjimas yra aiški apsauga nuo JAV muitų“, – agentūrai „Bloomberg“ pareiškė banko „Toronto-Dominion Bank“ vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Mitulas Kotecha.
„Kol Kinija gali užtikrinti, kad juanio silpnumas yra tinkamai kontroliuojamas, tai yra, jis neprovokuoja didelio kapitalo nutekėjimo, galima laukti tolesnio valiutos vertės mažėjimo.“
Psichologiškai svarbią 7 juanių už JAV dolerį ribą Kinijos valiutos kursas kirto kiek anksčiau šį mėnesį, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas paskelbė apie planus rugsėjo 1 dieną įvesti naujus importo muitus kiniškoms prekėms.
Kinijos valiutos kurso smukimas žemiau 7 juanių už JAV dolerį ribos Vašingtoną paskatino Pekiną oficialiai pavadinti „manipuliuotoju valiuta“.
JAV politikai ilgą laiką tvirtino, jog Kinija dirbtinai palaiko žemą savo valiutos kursą, kad padidintų savo gamintojų konkurencingumą.
Tačiau Vašingtonas anksčiau vengdavo Kiniją pripažinti „manipuliuotoja“, nes buvo manyta, jog dėl to gerokai padidėtų įtampa dviejų didžiausių pasaulio ūkių prekybos santykiuose.
Visgi D.Trumpas šį mėnesį piktai pareiškė, jog Pekinas silpnina savo valiutą, kad galėtų „apvogti mūsų bendroves ir gamyklas“.