„Tikrai džiaugiuosi, kad gyvenu ne JAV, kur mamai suteikiamos vos kelios savaitės ar mėnuo pabūti su mažyliu. Ir Europoje yra mažai šalių, kuriose būtų tokios palankios sąlygos kaip Lietuvoje. Kalbu apie motinystės atostogų ilgį“, – „Mamų radijo“ vadovė Laura Bagdžiūnaitė 15min.lt sakė sutinkanti su teiginiu, kad Lietuva yra dosni mamoms.
Šiuo metu darbdavys į motinystės atostogas išėjusių moterų darbo vietą saugo iki trejų metų. Po atostogų grįžusi mama atidirba iki terminuotos sutarties pabaigos likusį darbo laiką, ir tik tuomet darbdavys gali nutraukti su ja darbo santykius.
Tačiau Vyriausybė palaimino siūlymą šį laikotarpį sumažinti iki keturių mėnesių. Moteris motinystės išmokų neprarastų, tačiau jai darbo vieta nebūtų saugoma – darbdavys galėtų ramiai vietoje jos samdyti kitą žmogų.
Tai ką daryti su keturių mėnesių kūdikiu? Grįžti į darbą vien tam, kad išsaugotum darbo vietą, o visą atlyginimą atiduotum auklei? – klausia būsima mama.
Neaišku, ar tokiam pasiūlymui, kuris su socialiniu modeliu keliauja į Seimą, bus pritarta. L.Bagdžiūnaitei kaip būsimai mamai toks siūlymas skamba absurdiškai.
„Juk pagal PSO gaires vaiką net į darželį rekomenduojama leisti net ne nuo dvejų, bet nuo trejų metų. Tai ką daryti su keturių mėnesių kūdikiu? Grįžti į darbą vien tam, kad išsaugotum darbo vietą, o visą atlyginimą atiduotum auklei?“ – sakė būsima mama.
Be to, mano ji, po motinystės moteriai rasti darbovietę yra tikras Sizifo darbas.
„Pačiai ieškant darbo teko susidurti su tokiu darbdavių požiūriu, kad, jei planuoji vestuves, vadinasi, esi rizikos faktorius, nes po vestuvių dažnai atskrenda gandrai“, – kalbėjo L.Bagdžiūnaitė.
Darbdaviai linkę nusileisti
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, kad atleidimas nuo darbo vietos saugojimo trejus metus darbdaviams būtų naudingas. Tačiau tai nėra toks paprastas klausimas, kai reformuojant socialinės apsaugos sistemą, siekiama ir padėti darbdaviui, ir tuo pačiu metu kovoti su demografijos iššūkiais.
Mes mamytes mylime ir norime, kad jos kuo daugiau gimdytų. Bet mes suprantame ir realią situaciją, – kalbėjo darbdavių atstovas.
„Mes suinteresuoti ne tik tuo, kad dabar būtų gerai, bet kad ir po 10, 20 metų būtų gerai. Mes mamytes mylime ir norime, kad jos kuo daugiau gimdytų. Bet mes suprantame ir realią situaciją“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Pasak jo, darbdaviui saugoti darbo vietą trejus metus gali būti sudėtinga.
„Pas mane bendrovėje yra trys mamytės, kurios išėjo motinystės atostogų prieš dvejus metus. Nežinau, ar jos rudenį grįš, ar negrįš. Tie žmonės, kurie laikinai yra priimti, klausia, kaip čia, turės darbo vietą, ar ne. Ekonomine prasme tai yra sudėtinga“, – sakė jis.
Kita vertus, vaikų auginimą D.Arlauskas vadina didvyriškumu.
„Kai paskaičiuoji, kiek tai kainuoja... Kartais drabužėliai vaikams kainuoja brangiau negu suaugusiems. O tėvai vis tiek nori, kad vaikučiai gražiai atrodytų. Tai, jeigu visiškai prilyginsime mamytes kitiems darbo rinkos dalyviams, tai nepasieksim kito tikslo – kad demografija gerėtų. Tai čia tam tikras solidarumas turėtų būti. Ne tik iš valdžios, bet ir pačių darbdavių“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Nors Trišalėje taryboje dabar yra sutarta dėl 4 mėnesių, tikėtina, kad darbdaviai bus priversti mamų darbo vietą saugoti ilgiau.
Pačiai ieškant darbo teko susidurti su tokiu darbdavių požiūriu, kad, jei planuoji vestuves, vadinasi, esi rizikos faktorius, nes po vestuvių dažnai atskrenda gandrai, – pasakojo L.Bagdžiūnaitė.
„Aš manau, kad iš Seimo, ko gero, kaip supratau iš socialdemokratų nusiteikimo, galima tikėtis dar kažkokių kitų sprendimų. Manau, kad jie bus priimami mamyčių naudai. Tai yra svarbus moralinis įsipareigojimas“, – sakė jis.
Tačiau L.Bagdžiūnaitė abejoja darbdavių geranoriškumu.
„Jie žiūri iš savo pusės – jiems reikalingas darbuotojas. Juolab kad mama grįžusi į darbą ir turinti darželinuką vaiką dažnai gali imti nedarbingumo lapelį, nes vaikai juk dažnai serga. O darbdaviui tai tikrai nepalanku. Tą suprantu. Visgi socialinės garantijos turi būti. Ir taip dabar niekas neskuba kurti šeimos, nes pirmoje vietoje – karjera, geras statusas visuomenėje“, – kalbėjo būsima mama.
Europos Komisija Lietuvą nurodo tarp dosniausių motinoms valstybių, kur galima gauti ir iki 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Lietuva atsiduria greta tokių valstybių kaip Austrija, Kroatija, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Ispanija ir Slovėnija.
Apie socialines garantijas negalvojo
L.Bagdžiūnaitė pasakojo, kad, planuodama kūdikį, negalvojo nei apie motinystės išmokas, atostogų ilgį, vietą darželyje.
„Kol nesusiduri su problema, tol neieškai jos sprendimų būdų. Dabar motinystės išmokų reikalai kaip ir aiškūs, džiugesio nekelia, bet tragedijos irgi nėra. O dėl darželių, tai bent jau Vilniuje – opus klausimus. Tikiuosi, kad, kol mums jo reikės, situacija pakis“, – kalbėjo L.Bagdžiūnaitė.
Nors pokalbio pradžioje ji ir sakė, kad Lietuva mamoms yra dosni, vis dėlto ne visi klausimai dėl mamų gerovės yra išspręsti. Jai pats opiausias klausimas yra pinigai.
„Pati gaunu vidutinį atlyginimą, tad pagimdžius mažylį, manau, teks pasispausti, nes išėjus į motinystės atostogas dvejiems metams, antraisiais gausiu tik 40 proc. savo dabartinio atlyginimo. Tai neskamba labai optimistiškai, tad nenuostabu, kad daugelis mamų antraisiais metais jau kalba apie norą grįžti į darbą ar kuria planus pradėti verslauti.
Aišku, gera pusė ta, kad jei vyro atlyginimas didesnis, valstybė leidžia antraisiais motinystės atostogų metais būti su mažyliu mamai, bet išmokas skaičiuoti nuo tėčio pajamų. Manau, mes ir pasinaudosime šia išlyga. Kalbama, kad galbūt bus grąžintos ikikrizinės motinystės išmokos, bet daug vilčių į tai nededu“, – kalbėjo būsima mama.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma įteisinti ir kitas naujoves. Štai jos:
1. Didinti ligos pašalpų mokėjimo aprėptį slaugant ir prižiūrint vaikus. Ligos išmoka bus mokama sveiko vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, negalės šio vaiko prižiūrėti ne tik dėl savo, bet ir dėl kitos vaiko iki 3 metų ligos ar traumos.
Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui iki 7 metų slaugyti bus išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką stacionare, bet ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje.
2. Lankstinti tėvystės atostogų suteikimo sąlygas, t.y. tėvams suteikiama galimybė patiems pasirinkti, kuriuo laikotarpiu šios atostogos jiems reikalingesnės (30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos gali būti suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki penkiasdešimt šeštos dienos po vaiko gimimo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų).
Pasirinktu tėvystės atostogų laikotarpiu bus mokama tėvystės išmoka, kurios maksimali trukmė yra 30 kalendorinių dienų.
3. Minimalius ir maksimalius socialinio draudimo išmokų dydžius sieti su objektyviu statistiniu dydžiu, t. y. šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, didėjant šiam dydžiui didės ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir kitos socialinio draudimo išmokos.
Vaiko priežiūros išmokų atveju jokių pakeitimų nesiūloma – nesikeičia nei dydžiai, nei trukmė, 15min.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.