„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 12 29 /14:51

Pagalba Kinijos spaudžiamam verslui: Vyriausybė pritarė rinkų paieškai skirtai priemonei

Tęsiantis Vilniaus ir Pekino konfliktui, Lietuvos Vyriausybė ėmėsi veiksmų, kaip padėti nuo Kinijos ekonominio spaudimo kenčiančioms šalies įmonėms. Trečiadienį posėdyje Ministrų kabinetas pritarė 6 mln. eurų vertės pagalbos priemonei, kuri būtų nukreipta į naujų rinkų paiešką. Iš jų 5 mln. eurų bus skirta paramai, nukreiptai į įmonių ir jų produkcijos pristatymą užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, 1 mln. eurų – produktų sertifikavimo rėmimui.
Atkeliavo pirmoji asmens apsaugos priemonių siunta iš Kinijos
Prekės iš Kinijos / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kaip antradienį skelbė15min, tai viena iš dviejų šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ruošiamų priemonių, skirtų padėti dėl Kinijos veiksmų problemų prispaustam verslui. Apyvartinėms paskoloms numatoma skirti iki 130 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuva derasi su Europos Komisija dėl galimybės sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms pasinaudoti lengvatinėmis iki 12 mėn. trukmės paskolomis bendrovių veiklai užtikrinti. Verslas galėtų gauti iki 5 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.

Praėjusią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad šiuo metu vienas instrumentas „Invegoje“ jau veikia – tai yra paskolų garantijos, jų limitas buvo padidintas nuo 1,5 mln. eurų iki 5 mln. eurų.

Priemonė, skirta verslo konkurencingumui didinti

Kaip trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, ši priemonė skirta rinkų diversifikavimui ir kitų galimų verslo partnerių susiradimui.

Tuo metu A.Armonaitė nurodė, jog 6 mln. eurų nukreipti dviem paramos kryptimis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Iš viso bus skiriami 6 mln. eurų dviem svarbioms priemonėms. Viena jų – „Naujos galimybės“, kurioje yra numatytas įmonių, jų produkcijos pristatymas užsienyje, dalyvavimas parodose, verslo misijose, kas yra labai svarbu verslui, ieškant naujų partnerių, pristatant savo gaminamus produktus, paslaugas naujose rinkose. Tam numatyta 5 mln. eurų“, – nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

1 mln. eurų skirtas produktų sertifikavimo išlaidoms, įskaitant ir reikalingus bandymus, ir tyrimus.

Jeigu tai tęsis ir nesispręs, neatmetu, kad tų sumų ir pagalbos instrumentų reikės ir daugiau.

„Suprantame, kad tai, palyginti su visu problemos mastu, yra nedidelė priemonė, bet tikimės, kad tiems verslams, kurie proaktyviai ieško diversifikacijos galimybių, tai padės“, – vylėsi A.Armonaitė.

Vėliau žurnalistams komentuodama paramą nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiam verslui A.Armonaitė neatmetė, kad paramos sumos gali didėti, jei to prireiks.

„Reikėtų visos Vyriausybės ir Finansų ministerijos palaikymo. Jeigu tai tęsis ir nesispręs, neatmetu, kad tų sumų ir pagalbos instrumentų reikės ir daugiau“, – žurnalistams sakė ministrė.

Tuo metu dėl nuostolių padengimo už įstrigusius konteinerius, pasak A.Armonaitės, reikia daugiau diskusijų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Dėl konteinerių ir krovinių, jų nukreipimo, naikinimo ar panašiai yra reikalinga kita pagalbos priemonė. Mes girdime verslo lūkestį, tačiau dar reikia daugiau diskusijų Vyriausybėje, nes ne visiems atrodo, kad tai yra svarbu. Mes tęsiame diskusijas Vyriausybėje dėl šitos priemonės“, – tvirtino A.Armonaitė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 184,6 mln. eurų.

Besitęsiantys sunkumai

Problemos su Kinija tęsiasi jau kurį laiką – bendrovės Kinijoje negali išmuitinti savo krovinių, negauna užsakytų komponentų, kurie būtini gamyboje. Taip pat Kinija ėmėsi ir spaudimo per užsienio partnerius.

Skaičiuojama, kad dėl Kinijos taikomų apribojimų gali būti užšaldyta iki 50 mln. eurų Lietuvos įmonių lėšų.

Tačiau įmonės tikisi ne tik finansinės paramos – Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys anksčiau kalbėjo, kad, neslūgstant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, prekių sertifikate kaip kilmės šalį būtų galima įrašyti Europos Sąjungą, o ne Lietuvą.

Baiminamasi ir antrinio poveikio, kurį gali sukelti Kinijos taikomo ekonominio šantažo priemonės – Lietuvos Vyriausybė jau sulaukė įspėjimų iš Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų, kad tuo atveju, jei santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos nesitaisys, gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos vėliava

Kinija ekonominio ir diplomatinio spaudimo ėmėsi, Lietuvai leidus atidaryti Taivaniečių atstovybę. Lietuva yra vienintelė šalis ES, leidusi atstovybei naudoti Taivano vardą.

Pekinas tvirtina, kad toks Lietuvos žingsnis prieštarauja „vienos Kinijos“ principui.

Kitose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jos vadinamos Taipėjaus atstovybėmis, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs