Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad šiandien likusios dvi pagrindinės pagalbos priemonės verslui – subsidija po prastovų ir mokesčių atidėjimas.
Abi jos kas mėnesį pareikalauja 150 mln. eurų: per mėnesį mokesčių atidedama už 50 mln. eurų, o subsidija darbo užmokesčiui po prastovų atsieina 100 mln. eurų. Pastarajai priemonei jau išleista pusė milijardo eurų.
„Abi šios injekcijos artimiausiu metu baigia galioti – subsidijos po prastovų tęsis iki gruodžio 31 dienos, mokesčių atidėjimas – iki vasario pabaigos. Būtų verta padiskutuoti, ar pratęsti šias priemones, nes staigus nukirpimas matant antrąją bangą, nebūtų tikslingas“, – posėdyje tvirtino M.Majauskas.
Tiesa, svarstoma, kad jei paramos priemonės būtų pratęstos, gavėjų ratą reikėtų susiaurinti, o sąlygas – sugriežtinti, nes šiuo metu parama pasinaudoja ir tie, kuriems ji galbūt nėra būtina.
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė posėdžio metu tvirtino, kad remiantis nauju per karantiną apribotų veiklų sąrašu, mokesčius galėtų atidėti perpus mažiau įmonių – vietoj 62 tūkst. liktų 35 tūkst.
„Manau, kad reikalingos sumos paramai, jei atidėjimas būtų dar taiklesnis, būtų mažesnės negu kalbame apie šių metų situaciją“, – sakė E.Janušienė, tačiau kol kas negalėjo pasakyti, kokios sumos per mėnesį reikėtų.
Europos Komisijos komunikatas mokesčių atidėjimus leistų pratęsti iki liepos 1 dienos.
Piktnaudžiauja tūkstančiai įmonių
Pratęsti svarstoma ir subsidijas darbo užmokesčiui po prastovų, tačiau jas administruojanti Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad paramą reikėtų dalinti tikslingiau.
Šiandien matomas ne vienas piktnaudžiavimo atvejis, kai parama skiriama ir tiems, kurie nėra nukentėję, atskleidžia tarnybos atstovai.
Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Vitė posėdyje vardijo ne vieną užfiksuotą piktnaudžiavimo atvejį. Pavyzdžiui, darbuotojų sutartys iš terminuotų keičiamos į neterminuotas, nes tokiu būdu įmonė gauna didesnę išmoką. G.Vitė pridūrė, kad tai nebūtų bloga tendencija, tačiau išlieka rizika, kad pasibaigus subsidijos mokėjimui, darbuotojas gali būti atleistas.
Kitas matomas piktnaudžiavimas – mokamos subsidijos dydis proporcingai mažėja, tad po kelių mėnesių subsidijai susitraukus iki 30 proc., įmonė vėl skelbia prastovas, nes jų metu subsidija didesnė.
Taip pat pastebėta, kad darbdaviai galimai naudojasi subsidijomis, įdarbindami darbuotojus tik subsidijos laikotarpiui ir net skelbiamos dalinės prastovos kelioms dienoms ar valandoms, kad pasinaudotų subsidijomis po prastovų.
Be to, nemažą dalį subsidijos po prastovų gavėjų sudaro įmonės, įtrauktos į VMI patvirtintą nukentėjusių nuo COVID sąrašą, nors realybėje jos veiklų nestabdė ir į prastovas žmonių neleido.
„Piktnaudžiavimo atvejai sudaro prielaidą, kai iš valstybės paramą bando gauti ir darbdaviai, nebūtinai nukentėję koronaviruso“, – tvirtino G.Vitė.
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė pridūrė, kad tokių įmonių, kurios galimai be būtinybės pasinaudoja situacija gauti paramą, yra tūkstančiai.
„Mes nekalbame apie piktnaudžiavimus, bet kalbame apie įmonių pasinaudojimą maksimaliai skiriama parama nebūtinai dėl to, kad to reikia. Tokių įmonių ne dešimt ir ne šimtas – jų yra 2,5 tūkst., turinčių apie 30 tūkst. darbuotojų, kurios 6 mėnesius gauna šimtaprocentinę poprastovinę subsidiją. Tai tik tai, ką galime apčiuopti, ką akivaizdžiai matome“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos vadovė.
Dėl šios priežasties svarstoma, kad pratęsiant priemonę, reikėtų siaurinti gavėjų ratą, nes, kaip pabrėžia I.Balnanosienė, priemonė yra ypatingai svarbi tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, turizmui.
Siūloma keletas saugiklių
I.Balnanosienė tvirtino, kad reikėtų įvesti keletą sugriežtinimų, bet reikia tęsti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą darbdaviams, kurie buvo paskelbę savo darbuotojams prastovas.
Tarp siūlomų pakeitimų – prastovų skelbimas ne trumpesnį kaip 1 mėnesio laikotarpį. Tai rodytų akivaizdžią karantino įtaką įmonės veiklai, o tuo pačiu leistų išvengti tokių atvejų, kai įmonės prastovas paskelbia kelioms dienoms vien tam, kad atitiktų sąlygą ir galėtų pretenduoti į subsidiją.
100 proc., bet ne daugiau 1 minimalios mėnesinės algos, subsidijos dydis garantuotų efektyvią finansinę pagalbą ir neverstų darbdavių leisti darbuotojus į prastovas (šiuo metu dalis darbdavių subsidijai sumažėjus iki 30 proc. skelbia prastovas, nes jų metu subsidija didesnė).
Taip pat siūloma atsisakyti subsidijos dydžio susiejimo su darbo sutarties terminu, nes šiuo metu terminuotoms sutartims skiriama per pusę mažesnė subsidija rodo, kad darbdaviai sutarties pobūdį keičia, siekdami didesnės subsidijos.
Be to, terminuoto pobūdžio sutarčių yra ir gana ilgo termino (pvz. 2 metai), todėl tokie darbdaviai nepagrįstai nukenčia gaudami mažesnę subsidiją.
Dar vienas pasiūlymas – nebeprisirišti prie VMI patvirtinto nukentėjusių nuo COVID sąrašo.
Įvedus pakeitimus, lėšų reikėtų perpus mažiau
Jei įsigaliotų pakeitimai, mėnesio lėšų poreikis pagal šiandienos situaciją būtų 54,6 mln. EUR (šiuo metu yra 114,2 mln. EUR), posėdyje informavo M.Majauskas.
Šiuo metu subsidija skiriama 26 tūkst. įmonių už 211 tūkst. darbuotojų, – sugriežtinus sąlygas, tokių būtų 16,7 tūkst. įmonių ir 85 tūkst. darbuotojų.
Galutinį sprendimą dėl naujos subsidijų skyrimo tvarkos priims Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
